Skyriaus direktorius Hansas Kluge susiklosčiusią situaciją pavadino „lūžio tašku pandemijos eigoje“.
Nors prasidėję nauji metai „suteikia naujų galimybių ir priemonių“, tokių kaip vakcinos, Europai susidūrė su dvigubu iššūkiu – augančiu sergamumu ir naujomis COVID-19 ligą sukeliančio viruso padermėmis.
„Tai nerimą kelianti padėtis – taigi, artimiausiu metu turėsime dėti daugiau pastangų nei anksčiau. Taip pat turime sugriežtinti visuomenės sveikatos bei socialines priemones, kad galėtume kai kuriose šalyse išlyginti staigiai viršun šovusią kreivę“, – pareiškė H. Kluge, daugiausia kalbėdamas apie naują koronaviruso atmainą, pirmąkart aptiktą Jungtinėje Karalystėje.
Pasak PSO Europos skyriaus, nors bėgant laikui natūralu, kad virusai keičiasi, o nauja mutacija, kaip manoma, nesukelia sunkesnių simptomų, infekcijos „padidėjęs užkrečiamumas“ reiškia, kad vis tiek reikia imtis griežtesnių priemonių.
„Nesugriežtinus kontrolės jos plitimui sulėtinti, padidės ir poveikis jau ir taip perkrautoms ir spaudžiamoms sveikatos apsaugos įstaigoms“, – perspėjo H.Kluge.
Manoma, kad tiek „britiška“ padermė, tiek Pietų Afrikoje aptikta kita nauja atmaina yra užkrečiamesnės koronaviruso rūšys.
Jis pasiūlė taikyti sugriežtintas „visiems mums žinomas“ priemones – kaukių dėvėjimą, susibūrimų ribojimą, socialinio atstumo laikymąsi ir rankų plovimą.
Paskutinė išeitis
Šios priemonės kartu su pakankamos apimties testavimu, karantinavimu, izoliavimu ir vakcinacija „suveiks, jei visi įsitrauksime“, pažymėjo H.Kluge.
Preliminarūs duomenys taip pat rodo, kad vakcinos nuo COVID-19 yra veiksmingos ir prieš „britišką“ atmainą, nurodo PSO.
Paklausta, ar dėl naujų atmainų reikėtų uždaryti mokyklas, kaip padarė daugelis šalių pavasarį, agentūra pabrėžė, kad tokia priemonė turėtų būti laikoma kraštutine.
„Mokyklos turėtų būti uždaromos paskiausiai ir atidaromos pirmiausiai“, – pareiškė PSO Europos skyriaus vyresnioji nepaprastųjų padėčių valdymo pareigūnė Catherine Smallwood.
Anot jos, nepriklausomai nuo to, ar plinta naujoji viruso padermė, mokyklų uždarymas visgi turėtų būti numatytas tarp vyriausybėms prieinamų priemonių, kad būtų galima sulėtinti koronaviruso plitimą.
PSO Europos regionui priskiriamos 53 šalys, tarp jų Rusija ir kelios Centrinės Azijos valstybės. 22-ose iš šių šalių užregistruota užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu atvejų.
Organizacijos vertinimu, sparčiau plintanti nauja padermė gali išstumti kitas visame regione.
COVID-19 pandemija smarkiai paveikė Europą: PSO duomenimis, žemyne lig šiol nustatyta 27,6 mln. užsikrėtimo ir apie 603 tūkst. mirties atvejų.
2020 metais 27 valstybėse, dalyvaujančių PSO Europos skyriaus perteklinio mirtingumo stebėjimo programoje, buvo iš viso užregistruota beveik 313 tūkst. daugiau mirties atvejų nei buvo tikėtasi.
