„Puolimo trikampis“
Ši taktika dar nesuteikė reikšmingo proveržio, tačiau padėjo Rusijai nuolat siekti nedidelių, bet brangiai kainuojančių laimėjimų, išsekinant Ukrainos karius ir silpninant jų kovinę dvasią.
Naujausią Rusijos strategiją sudaro trys elementai.
„Pirma, Rusijos ginkluotosios pajėgos pėstininkų ir mechanizuotomis pajėgomis toliau spaudžia Ukrainos sausumos pajėgas kontaktinėje linijoje“, – teigiama Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro tyrime.
„Antra, jos trukdo manevrams ir daro žalą, naudodamos priešlėktuvines raketas, dronus „Lancet“ ir artileriją su didelės sprogstamosios galios skeveldriniais sviediniais bei išsklaidytomis minomis. Trečia, rusai dažniau naudoja valdomas bombas prieš gynybines pozicijas laikančias Ukrainos pajėgas“, – pastebėjo analitikai.
Pasak „Business Insider“, tai kelia dilemą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms: ar joms išlaikyti statiškas gynybines pozicijas, kad sumažintų artilerijos poveikį, ar būti mobilioms, kad išvengtų bombų, galinčių sunaikinti net gerai paruoštus įtvirtinimus, smūgių?
Rusijos aviacija, nors jos veiksmingumą riboja Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos, tapo svarbiu veiksniu naudojant pakankamai pigias ir nesudėtingas valdomas bombas.
2023 m. Rusija pradėjo aktyviai naudoti šiuos sprogmenis, nustebindama Vakarų stebėtojus jų galia.
„Nors iš pradžių jos buvo laikomos nedidele grėsme, jų masinė gamyba tapo svarbiu privalumu“, – pažymėjo RUSI ekspertai.
Be to, Rusija galėjo paleisti šias bombas dideliais atstumais, palikdama orlaivius už Ukrainos oro gynybos priemonių veikimo zonos ribų.
Rusijos naudojamos bombos pasižymi didele sprogstamąja galia, nors jų tikslumas yra mažesnis nei Vakarų analogiškų bombų. Rusijos valdomos bombos FAB-1500 sveria apie 1587 kg, o FAB-3000 – daugiau kaip 2721 kg, todėl jos gali sunaikinti įtvirtinimus net ir vos pataikiusios.
„Padidinus valdomų bombų gamybą nuo 40 tūkst. vienetų 2024 m. iki 70 tūkst. vienetų 2025 m., Ukrainos kariai patyrė didelių nuostolių“, – atkreipė dėmesį RUSI.
Ukrainos pajėgos buvo priverstos keisti savo strategiją, vengti, išsisklaidyti arba slėptis po žeme.
Rusija galiausiai panaudojo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įprastą antžeminių atakų ir oro pajėgų sinchronizavimo taktiką. Nepaisant to, kad jų buvo daugiau ir Ukrainos ginkluotė buvo mažesnė, Kyjivo pajėgoms iki šiol pavyko atgrasyti Rusiją gynybinėmis pozicijomis ir nuotoliniais smūgiais. Tačiau sinchronizuotas trijų komponentų panaudojimas apsunkino Ukrainos gynybą.
Tai nereiškia, kad Rusijos „trikampio puolimas“ yra universalus jos problemų sprendimas. Jie vis dar turi reikšmingų trūkumų, pavyzdžiui, vadovavimo ir kontrolės problemų, o jų puolimas nepadarė didesnio proveržio. Ukrainos gynyba, ypač jos giluminė gynyba ir tolimojo nuotolio smūgiai, labai apribojo Rusijos galimybes pasiekti proveržį be didelių nuostolių.
Ar NATO reikia nerimauti?
Kalbant apie NATO, kai kurie ekspertai mano, kad Aljansas turėtų atsižvelgti į Rusijos patirtį, ypač į tai, kad ji naudoja valdomas bombas, ir padidinti tokių šaudmenų atsargas. Tačiau Rusija turi strateginių pranašumų, visų pirma dėl to, kad gali paleisti bombas iš didelio atstumo, ko Ukraina negali padaryti dėl savo oro pajėgų ir raketų „oras-oras“ apribojimų. NATO turi daug galingesnes oro pajėgas, galinčias neutralizuoti priešlėktuvinę gynybą ir smogti kariniams taikiniams.