Šį švaistymą lemia bloga infrastruktūra ir sandėliavimo priemonės besivystančiame pasaulyje, taip pat vartojimą skatinančios akcijos, tokios kaip pasiūlymai „perki vieną, kitą gauni nemokamai“, ir vartotojų išrankumas išsivysčiusiose šalyse, sakoma Londone įsikūrusio Mechaninės inžinerijos instituto parengtame dokumente.
Kasmet pasaulyje pagaminama 4 mlrd. tonų maisto, o 30–50 proc. šio kiekio lieka nesuvartojama, sakoma ataskaitoje „Pasaulinis maistas: taupumas – ne yda“.
Viena iš didžiausių švaistūnių pasirodė esanti Didžioji Britanija, kur apie 30 proc. daržovių derliaus lieka nenuimta, nes jos neprekinės išvaizdos ir negali būti parduotos prekybos centruose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Europos ir Jungtinių Valstijų vartotojai išmeta apie pusę nusipirkto maisto.
Instituto energetikos ir aplinkos katedros vadovas dr. Timas Foxas sakė: „Pasaulyje švaistomo ir prarandamo maisto kiekis sukrečia.“
„Tas maistas galėtų būti panaudotas išmaitinti gausėjantiems pasaulio gyventojams, tačiau tiems, kas mūsų laikais badauja, – pridūrė jis. – Tai taip pat nereikalingas žemės, vandens ir energijos išteklių, panaudotų gaminant, perdirbant ir paskirstant tą maistą, eikvojimas.“
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad 550 mlrd. kub.m vandens nueina niekais, naudojant drėkinti pasėliams, kurių derlius lieka nesuvalgytas.
Institutas nurodė, kad vandens poreikis iki 2050 metų gali pasiekti 10–13 trilijonų kub.m.
„Jungtinės Tautos prognozuoja, kad pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,5 mlrd. iki 2075 metų, todėl reikės išmaitinti trimis milijardais daugiau žmonių“, – sakė T.Foxas.
