„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 03 05 /11:08

Pusė sekmadienį balsavusių italų rinkosi politinio pakraščio partijas: parlamentas greičiausiai „pakibs“

Italijos valdančioji centro kairioji Demokratų partija pirmadienį pripažino patyrusi „aiškų pralaimėjimą“ per visuotinius rinkimus, kai prognozės parodė, kad ji liks trečia. Tikslūs balsavimo rezultatai dar nėra aiškūs, tačiau jau skaičiuojama, kad maždaug pusė balsavusiųjų pasirinko partijas, kurios bent jau anksčiau buvo laikomas marginalinėmis.
Daugybė italų sekmadienį balsavo už populistines partijas
Daugybė italų sekmadienį balsavo už populistines partijas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Tai mums labai aiškus pralaimėjimas“, – po sekmadienį vykusio balsavimo žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Maurizio Martina.

„Matome, kad rezultatai nepateisins mūsų lūkesčių. Mums tai labai aiškiai neigiamas rezultatas“, – pridūrė jis.

Italijoje po sekmadienį vykusių visuotinių rinkimų pirmauja centro dešiniųjų aljansas, turintis maždaug 37 proc. balsų, antroje vietoje yra euroskeptiškas „Penkių žvaigždučių judėjimas“ su maždaug 31 proc. balsų, o trečia – centro kairioji koalicija su 23 proc. balsų, rodo pirmadienį Vidaus reikalų ministerijos paskelbti preliminarūs rezultatai.

Prognozuojama, kad Demokratų partijos vadovaujama centro kairioji koalicija surinks tik 23,1 proc. balsų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Silvio Berlusconi
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Silvio Berlusconi

„Rinkėjai pasisakė labai aiškiai ir nepaneigiamai. Populistai laimėjo, o Demokratų partija pralaimėjo, – savo „Facebook“ žinutėje rašė vienas iš šios partijos deputatų Andrea Marcucci. – Partija palieka Italija su daug geresniais ekonomikos rezultatais negu buvo anksčiau. Pradėsime iš naujo opozicijoje.“

Naujienų agentūra AGI nurodė, kad Demokratų partijos lyderis Matteo Renzi dabar svarsto galimybę atsistatydinti. Anksčiau jis tvirtino, kad nesitrauks, net jeigu jo partija pralaimės.

Solidus Šiaurės lygos pasirodymas

Kaip rašo „The Guardian“, kadangi prieš sekmadienio balsavimą Italijoje pasikeitė rinkimų sistema, aiškumo kol kas dar mažai. Tačiau realiausi scenarijai – du.

Pirmasis – S.Berlusconi centro dešinės koalicija. Antrasis – vadinamasis „pakibęs“ parlamentas, kuriame didelę įtaką formuojant naująją vyriausybę turėtų populistinės partijos, „Penkių žvaigždžių judėjimas“ ir ksenofobinė Šiaurės lyga.

Analitikai pirmadienio rytą taip pat daug kalba apie turbūt bene didžiausią netikėtumą – net ne Demokratų partijos nesėkmę, o faktą, kad iš dešiniųjų partijų geriausiai pasirodė ne S.Berlusconi „Forza Italia“, o Šiaurės lyga, kuriai vadovauja Matteo Salvini.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Matteo Salvini
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Matteo Salvini

Visuomeninio transliuotojo „Rai“ prognozės rodo, kad dešiniojo sparno aljansas turėtų gauti 35,5 proc. balsų: iš jų 15,8 proc. turėtų atitekti „Lega Nord“, 14,5 proc. – „Forza Italia“.

Jei dešiniesiems pavyks užsitikrinti daugumą parlamentą ir atiteks teisė formuoti vyriausybę, pagal „džentelmenų susitarimą“ būtent Šiaurės Lyga galės pasirinkti naująjį premjerą.

Juo beveik neabejotinai taptų ir M.Salvini, žadėjęs uždaryti romų stovyklas, deportuoti šimtus tūkstančių migrantų ir kovoti su islamo keliamu „pavojumi“.

Pats S.Berlusconi pagal įstatymus vyriausybei vadovauti negalės, nes yra nuteistas už mokestinį sukčiavimą, bet jis pats jau yra paskelbęs, kad premjeru skirtų Europos Parlamento pirmininką Antonio Tajani.

Tokia „Penkių žvaigždučių judėjimo“ ir Šiaurės lygos sėkmė nudžiugino Europos populistus.

„Europos Sąjungos laukia sunki naktis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen.

Vienas aktyviausių „Brexit“ šalininkų, buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as, pasveikino „Penkių žvaigždučių judėjimą“ – savo politinius sąjungininkus Europos Parlamente – surinkus daugiausiai balsų kaip atskirai politinei jėgai.

Nepasitiki M.Renzi

Akivaizdu, kad Italijos rinkėjai, kurie anksčiau garsėjo atsargumu prie balsadėžių, šįkart pasiryžo drąsiai nusisukti nuo didelių tradicinių partijų. Ypač – nuo M.Renzi ir jo Demokratų partijos.

„Rezultatai vis dar labai neaiškūs, – teigė politikos mokslų profesorius Romos Luisso universitete Giovanni Orsina. – Didžiausia tikimybė – kad parlamente nebus daugumos. Bet jau aišku, kad centro kairė buvo nubausta. Italai nepatikėjo teiginiais apie gerėjantį gyvenimą.“

Italijos ekonomika, tiesą sakant, tikrai atsitiesė, o Demokratų partija pastaraisiais mėnesiais pabandė įsiteikti rinkėjams griebdamasi griežtų priemonių dėl migracijos stabdymo.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Matteo Renzi
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Matteo Renzi

Tačiau kairieji vis tiek buvo sutriuškinti. Manoma, kad rinkėjai tiesiog nebegali pasitikėti buvusiu premjeru M.Renzi ir laiko jį nepatikimu bei atitrūkusiu nuo realybės.

„Antisisteminio“ pakto tikimybė

Jei nė vienai partijai ar koalicijai nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos, galimi keli politiniai scenarijai.

Dienraščio „La Stampa“ redaktorius Maurizio Molinari sakė, jog „svarbiausia yra tai, kad italai balsavo už antisistemines jėgas“.

Pagal vieną jų, „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ir Šiaurės lyga gali sudaryti „antisisteminį“ politinį paktą. Tokia perspektyva smarkiai baugina užsienio investuotojus ir Europos sostines.

Tiesa, tokios koalicijos tikimybė nėra labai didelį. Taip, abi partijos euroskeptiškos, prorusiškos ir pasisakančios prieš laisvąją prekybą, Šiaurės lygos politinės pozicijos artimos kraštutinei dešinei, o „Penkių žvaigždučių judėjimo“ rinkėjų pažiūros labiau kairuoliškos.

Kita galimybė – „Penkių žvaigždučių judėjimo“ mažumos vyriausybė, tačiau ji tikriausiai būtų labai nestabili.

Trečias scenarijus – laikina vyriausybė ir nauji rinkimai. Tai jau realiau, nes, pavyzdžiui, išankstiniai skaičiavimai rodo, kad dešiniųjų aljansui nepavyks užsitikrinti daugumos žemuosiuose parlamento rūmuose. Daugumai reikia 316 vietų, o dešiniesiems prognozuojamos 248-268 vietos.

Bet kokiu atveju jau aišku, kad derybos dėl naujos vyriausybės, kuri galėtų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, bus ilgos ir sudėtingos.

Dienraščio „La Stampa“ redaktorius Maurizio Molinari sakė, jog „svarbiausia yra tai, kad italai balsavo už antisistemines jėgas“.

Žurnalo „L'Espresso“ vyriausiasis redaktorius Marco Damilano savo ruožtu sakė: „Kovo 4-osios vakarą nugalėtojai yra „Penkių žvaigždučių judėjimo“ lyderis Luigi Di Maio ir M.Salvini“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Luigis Di Maio
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Luigis Di Maio

„Tai pat yra du tragiški pralaimėtojai: S.Berlusconi – senolis, bėgantis savo paskutinį ratą, ir jo jaunasis įpėdinis – Matteo Renzi“, – sakė jis.

Dienraštis „Il Fatto Quotidiano“ savo pirmąjį puslapį papuošė antrašte: „Viskas pasikeis.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs