Duodama interviu opozicijos laikraščiui „Novaja gazeta“, 24 metų Marija Aliochina papasakojo apie pirmuosius savo mėnesius Permės apskrityje esančioje 28-ojoje Pataisos darbų kolonijoje ir stebėjosi, kaip sunku suvokti, kaip šalies kalėjimų sistema veikia į ją pakliuvusius žmones.
„Kas buvo sunkiausia? Suvokti, kaip veikia ši sistema; kaip ji ugdo žmonėms vergų mentalitetą; kaip žmonės nuleidžia rankas“, – ji sakė trečiadienį paskelbtame interviu.
„Tai nėra atskiri incidentai – tai masiniai incidentai; ir praktiškai nėra jokių išimčių, – pažymėjo M.Aliochina. – Šiurkštumas, bailumas, klasta ir skundimas – visa tai yra norma.“
M.Aliochina, smulkaus sudėjimo mergina garbanotais plaukais, sakė paprašiusi susitikimo su regiono žmogaus teisių ombudsmenu ir pareiškusi jam, kad kalinės priverstos praustis šaltu vandeniu, o jų batai ir skarelės nepakankamai šiltos, kad apsaugotų nuo minus 30 laipsnių Celsijaus speigo.
„Blogiausia, jog tai niekam nepatinka, tačiau aš buvau vienintelė, kuri kreipėsi į žmogaus teisių aktyvistus, (Rusijos) viešosios stebėsenos komisijų atstovus, – aiškino ji. – Visos bijo į juos kreiptis.“
Vos atvežta į koloniją, M.Aliochina buvo laikoma karantine, o vėliau perkelta į kamerą su recidyvistėmis, kurios, pasak jos, grasino ją nužudyti.
„Grasinimų esmė buvo tokia: jeigu liksi šiame bloke, tau galas“, – teigė ji.
Kartu su M.Aliochina laikomos dvi kitos kalinės sakė „Novaja gazeta“, kad mergina jas įžeidė pasakiusi, kad jų teisės pažeidinėjamos.
„Mes jai pasakėme: kas tu tokia, kad nori spręsti mūsų likimą; aiškinti, kaip mums gyventi – kas tu tokia?“ – laikraščiui sakė 42 metų Nona (Valentina) Ivanova, praleidusi kalėjimuose jau 22 metus.
Po šio konflikto M.Aliochina lapkritį buvo perkelta į vienutę, kur ji pati gaminasi maistą.
„Manau, jai geriau nepalikti saugios vietos, – perspėjo N.Ivanova. – Čia daug žmonių, ir visi prieš ją nusistatę – visi. Jie gali ką nors jai padaryti.“
M.Aliochina pareiškė, kad abi jai grasinusios moterys bendradarbiauja su kalėjimo administracija. Ji tvirtino toliau pasisakysianti prieš kalinių teisių pažeidimus.
„Aš atlaikysiu viską – man nieko nenutiks. Jeigu mane spaus, paskelbsiu bado streiką ir būsiu įmesta į karcerį“, – aiškino aktyvistė.
Kita jos grupės narės Nadežda Tolokonikova, atliekanti laisvės atėmimo bausmę centriniame Mordovijos regione, pagarsėjusiame sovietinių laikų lageriais, savo gyvenimo sąlygas komentavo stoiškai.
Atskirame interviu ji sakė „Novaja gazeta“, kad gerai sutaria su kitomis kalinėmis ir kad jai nė motais kalėjimo tvarka, įskaitant prausimąsi pirtyje tik kartą per savaitę.
„Esu asketiško būdo, ir gyvenimo sąlygos man per daug nerūpi, – sakė 23 metų N.Tolokonikova. – Maistas visai geras. Galima valgyti, ir nieko neatsitinka.“
Buvusi filosofijos studentė pasakojo, kad kartu su kitomis kalinėmis siuva striukes, tačiau nuolat susižeidžia pirštus.
„Aišku, reikia siūti sparčiai. Visiškai nenoriu nuvilti savo brigados“, – aiškino ji.
N.Tolokonikova sakė atidavusi savo iš Maskvos atsivežtas knygas kalėjimo bibliotekai, kad jas galėtų skaityti kitos kalinės.
„Jos skaito Slavojų Žižeką“, – sakė jis, turėdama omenyje Slovėnijos filosofą ir akademiką.
N.Tolokonikova sakė pasilikusi dvi knygas – vieną Rusijos filosofo Nikolajaus Berdiajevo veikalą ir Šventąjį Raštą.
M.Aliochina ir N.Tolokonikova, kurios abi turi mažų vaikų, buvo nuteistos kalėti dvejus metus už prezidentą Vladimirą Putiną smerkiantį performansą, surengtą praeitais metais pagrindinėje Maskvos katedroje.
