Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė Venesuela ir didžiausia nepriklausanti OPEC naftos gamintoja Rusija pastaraisiais metais išplėtė bendradarbiavimą energetikos ir karinėje srityse – Karakasas perka iš Rusijos ginklus, o Rusijos bendrovės gauna galimybę parengti gavybai didžiulius šios Lotynų Amerikos respublikos naftos telkinius.
„Kremlius, valdžios tandemas laiko Venesuelą strategine partnere Lotynų Amerikoje ir ketina stiprinti šį bendradarbiavimą, nes santykiai su JAV ne tokie jau aiškūs ir JAV vis mažiau panašėja į Rusijos partneres. Jiems (Kremliui) stiprinti Rusijos pozicijas šiame regione itin svarbu, nes tai labai geras atsakas į didėjančią JAV įtaką Centrinėje Azijoje“, – sakė Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas.
V.Putinas susitiks su H.Chavezu balandžio 2 dieną. Pasak šaltinio Rusijos delegacijoje, kurioje yra 120 žmonių, Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Sečinas jau yra Venesueloje, o baigiantis susitikimui V.Putinas ir H.Chavezas pasirašys bendrų veiksmų planą.
„Parengta 10–12 (dokumentų), bet sunku pasakyti, ką pavyks pasirašyti“, – sakė žurnalistams šaltinis vyriausybės kanceliarijoje apie susitarimų, kuriuos numatoma pasirašyti, skaičių.
Ginklai mainais už lojalumą
Karakasas jau parodė lojalumą Maskvai, po Rusijos ir Nikaragvos pripažindamas atskilusių nuo Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų nepriklausomybę.
Į tai atsakydama Maskva, kuriai pačiai trūksta lėšų vykstant finansų krizei, paskolino Lotynų Amerikos respublikai 2,2 mlrd. dolerių, kad ji galėtų nusipirkti iš Rusijos 92 tankus T–72 ir zenitinių raketų kompleksų S–300. Venesuela taip pat nusprendė pirkti vidutinio nuotolio zenitinių raketų kompleksą „Buk–M2“ ir raketų sistemų „Smerč“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Hugo Chavezas |
Šaltinis sakė, kad Rusija perduos Karakasui keturis sraigtasparnius Mi–17 ir galbūt aptars paskolų klausimą.
„Galima laukti daugelio puikių sutarčių ginkluotės, energetikos srityse. V.Putinas pastaruoju metu, kai važiuoja į kokį nors daugiapolį centrą, pavyzdžiui, Indiją, paprastai nusiveža jų visą maišą. Be to, žinoma, visada malonu parodyti Jungtinėms Valstijoms, kad mes turime daug draugų visame pasaulyje – veikia daugiapoliškumas“, – sakė politologas ir žurnalo „Rossija v globalnoj politike“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
Per pastaruosius kelerius metus Venesuela pirko iš Rusijos karinės technikos už daugiau kaip 4 mlrd. dolerių, tarp jos 24 naikintuvus „Sukhoi“. JAV mano, kad ginklų pirkimas Rusijoje gali destabilizuoti padėtį regione, bet H.Chavezas teigia, kad Venesuela siekia gynybos tikslų.
"Rusija, be abejo, laiko Venesuelą karinio techninio bendradarbiavimo strategine partnere. Valdimiras Vladimirovičius pastaruoju laiku daugiau dirba šia tema... Amerika ir Kinija lenks Rusiją pagal ginklų prekybą artimiausioje ateityje. Rusijos karinis techninis bendradarbiavimas dabar nusėdo, ir Putinas labai susirūpino šia problema, kad galėtų atgaivinti senas sutartis ir pagal galimybes sudarytų naujas", – sakė A.Muchinas.
Nafta ir nepriklausoma politika
Vasario pradžioje Rusijos bendrovių konsorciumas įsteigė bendrąją įmonę su Venesuelos valstybine naftos bendrove PDVSA , kuri turi parengti gavybai milžinišką naftos telkinį "Junin–6" Orinoko naftos ruože, susitaręs drauge investuoti į jį 20 mlrd. dolerių per 40 metų.
Konsorciumui, į kurį įeina "Rosneft", "Gazprom", LUKoil", TNK–BP ir "Surgutneftgaz", priklauso 40 proc. šios bendrosios įmonės akcijų, kitos priklauso PDVSA.
„Kai dėl energetikos, tai čia bus daugiau bendrieji dalykai, nes aš nelabai įsivaizduoju, kad šiandien "Gazprom" rimtai imtųsi Lotynų Amerikos, kai turi daugybę problemų savo, Europos rinkoje“, – sakė F.Lukjanovas.
Šaltinis pažymėjo, kad šalys ketina pasirašyti susitarimų paketą dėl bendrosios įmonės steigimo, taip pat jos įstatus.
Venesuela – trečioji pagal apimtį naftos ir naftos produktų tiekėja į JAV – teigia, kad Orinoko naftos ruože yra didžiausios pasaulyje angliavandenilių atsargos. Amerikos specialistų vertinimu, šiame regione yra 513 mlrd. barelių naftos, kuri gali būti išgauta, panaudojant esamas technologijas.
"Troika–Dialog" analitikas Valerijus Nesterovas sako, kad Rusijos bendrovės sutinka investuoti į Venesuelą ir kitus projektus užsienyje ne tik spaudžiamos valdžios, bet ir dėl to, kad išteklių naudojimas Rusijoje ribotas, o mokesčių sistema – nenuspėjama.
„Venesueloje geologija gera, atsargos geros, taigi, šiuo požiūriu ten sąlygos idealios. Nors tai jokiu būdų nepašalina ten esančių politinių rizikų“, – sakė jis.
Kaip ir Iranas, Maskva taip pat padeda Karakasui plėtoti atominę energetiką.
JAV reikalauja, kad Iranas atsisakytų toliau įgyvendinti branduolinę programą, grasindamos sankcijomis, bet H.Chavezas – vienas iš nedaugelio aršių JAV užsienio politikos kritikų – stiprina bendradarbiavimą su Iranu kaip atsvarą Vakarų šalims. Rusija pareiškė, kad gali remti kruopščiai patikrintas, "protingas" sankcijas Iranui, jeigu šis nesutiks padaryti nuolaidų savo branduolinėje programoje.
H.Chavezas ne kartą kaltino Jungtines Valstijas siekiant užgrobti Venesuelos naftos turtus.
„Aš manau, kad V.Putinas būtinai pabrėš, kaip svarbu formuoti nepriklausomą politiką Lotynų Amerikoje. Neseniai buvo susitikimas Meksikoje, kuriame šios šalys, tarp jų Venesuela, įsteigė organizaciją be JAV. tai yra, ne prieš, bet be. Ir aš manau, jog mūsiškai nepraleis progos parodyti, jog tai dar vienas ryškus pavyzdys to, kad pasaulis – daugiapolis, antra, jis susiskirsto į regionus, ir visi regionai turi bendradarbiaut“", – mano F.Lukjanovas.
H.Chavezas ne kartą kaltino Jungtines Valstijas siekiant užgrobti Venesuelos naftos turtus. Rusija atsiriboja nuo savo pagrindinės partnerės Lotynų Amerikoje Amerikai priešiškos retorikos, apibūdindama ryšius su Karakasu kaip daugiausia ekonominius. Bendriems projektams finansuoti Rusija ir Venesuela net įsteigė banką, kurio įstatinis kapitalas – 4 mlrd. dolerių.
V.Putinas susitiks ir su kitu Vašingtono kritiku – Bolivijos prezidentu Evo Moralesu, sakė šaltinis vyriausybės kanceliarijoje. Jis nenurodė susitikimo balandžio 2 dieną tikslų, tik pridūrė, kad jis surengtas Bolivijos vadovo iniciatyva.
Šaltinis neatsakė į klausimą, ar galima tikėtis, kad E.Moralesas pripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.
Rusijos vyriausybės pažymoje nurodyta, kad V.Putinas ir E.Moralesas apsvarstys prekybos ir ekonominius ryšius, bendradarbiavimą kuro ir energetikos komplekse, taip pat "kai kurias aktualias tarptautines problemas".
