Tuo metu JAV ir Izraelis jį laikė paslapčiomis mėgstančia veikti figūra, atliekančia itin svarbų vaidmenį Irano sukarintų pajėgų vadovybėje, atsakinga už kovotojus, siunčiamus į Siriją paremti prezidento Basharo al Assado, taip pat už amerikiečių karių žūtis Irake.
Q.Solemani dalyvavo praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje vykusiame ilgame Irano ir Irano kare ir galiausiai tapo savo šalies Islamo revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų, atsakingų už Teherano kampanijas užsienyje, vadu.
Šis kariškis Irane buvo gana mažai žinomas iki 2003 metų JAV vadovaujamo karinio įsiveržimo į Iraką, bet ilgainiui jis darėsi vis populiaresnis, jo vaidmuo – mįslingesnis, o amerikiečių pareigūnai reikalavo jį nužudyti.
Per pusantro dešimtmečio Q.Soleimani tapo daugelio atpažįstamu kovinių pajėgų vadu, tačiau ignoravo raginimus pereiti į politiką. Kai kurių analitikų nuomone, jis tapo lygiai toks pats įtakingas ar net įtakingesnis negu Irano civilinė vadovybė. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei jį yra pavadinęs „revoliucijos gyvuoju kankiniu“.
„Karo frontas yra žmonijos prarastasis rojus“, – Q.Soleimani sakė per vieną 2009-aisiais duotą interviu.
„Vienas iš žmonijos įsivaizduojamų rojų – upės, dailios nimfos ir žaluma. Tačiau yra kitokios rūšies rojus... Karo frontas iš tikrųjų yra žmonių prarastasis rojus“, – kalbėjo jis.
JAV penktadienį paryčiais surengė aviacijos smūgį prieš 62 metų Q.Soleimani ir kitus veikėjus, vežtus keliais automobiliais iš Bagdado tarptautinio uosto. Pentagonas nurodė, kad prezidentas Donaldas Trumpas įsakė JAV kariuomenei imtis „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“.
Anksčiau buvo jau ne kartą skelbta pranešimų apie Q.Soleimani tariamą žūtį. Tarp šių incidentų buvo 2006 metais Irano šiaurės vakaruose įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo keletas kitų kariuomenės vadų, taip pat 2012 metais įvykdytas sprogdinimas Damaske, per kurį žuvo B.al Assado aukšto rango padėjėjų.
2015 metų lapkritį buvo pasklidę gandų, kad Q.Soleimani žuvo arba buvo sunkiai sužeistas vadovaudamas B.al Assadui ištikimoms pajėgoms per kautynes prie Alepo miesto Sirijos šiaurės vakaruose.
Irano aukšto rango pareigūnai ir lyderiai, įskaitant A.Khamenei ir užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą, pažadėjo atkeršyti už Q.Soleimani nužudymą, įvykdytą jau kelis mėnesius tvyrant didelei įtampai tarp Teherano ir Vašingtono, pirmiausia pakurstytai D.Trumpo 2018 metais priimto sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš istorinės daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos.
Nors Q.Soleimani laikytas iškiliausiu Revoliucinės gvardijos generolu, daug kitų šių sukarintų pajėgų vadų turi patirties vykdyti asimetrines, netiesiogines atakas, tapusias Irano vizitine kortele.
„Trumpas savo lošimu įtraukė JAV į pavojingiausią padėtį regione, – per socialinį tinklą „Telegram“ rašo Irano prezidento Hassano Rouhani patarėjas Hessameddinas Ashena. – Kad ir kas peržengė šią raudoną liniją, jis turėtų būti pasiruošęs patirti pasekmes.“
1957 metų kovo 11-ąją gimęs Q.Soleimani užaugo netoli Irano istorinio Raboro miesto Kermano provincijoje. JAV Valstybės departamentas nurodo, kad būsimasis generolas gimė Irano religinėje sostinėje Kome.
Apie jo šeimą žinoma mažai, nors iraniečių šaltiniai rodo, kad Q.Soleimani tėvas buvo ūkininkas, gavęs žemės sklypą valdant šachui Mohammadui Rezai Pahlavi, bet vėliau prislėgtas skolų.
Būdamas 13-metis Q.Soleimani pradėjo dirbti statybose, o vėliau įsidarbino Kermano vandens ūkio organizacijoje. 1979 metais Irane įvykusi Islamo revoliucija nuvertė šachą, o Q.Soleimani tuo metu įstojo į Revoliucinę gvardiją. Jis buvo paskirtas tarnauti Irano šiaurės pajėgose, dalyvavusiose malšinant kurdų neramumus, kilusius po revoliucijos.
1980 metais Irakui pasiuntus savo pajėgas į Iraną prasidėjo aštuonerius metus trukęs kruvinas karas. Per šį konfliktą, nusinešusį daugiau kaip milijoną žmonių gyvybių, Iranas siųsdavo virtines lengvai apginkluotų dalinių į minų laukus ir Irako pajėgų ugnį. Q.Solemani vadovautas dalinys ir kitos iraniečių pajėgos taip pat patyrė irakiečių cheminių ginklų atakų.
Vykstant šiam kraujo liejimui Q.Soleimani tapo žinomas dėl savo nusistatymo prieš „beprasmes žūtis“ mūšių laukuose. Pasakojama, kad jis kartais pravirkdavo iš jaudulio, siųsdamas savo karius į kautynes, ir kiekvieną jų apkabindavo.
Po Irako ir Irano karo Q.Soleimani kelerius metus mažai reiškėsi viešumoje. Analitikai tai sieja su karo metu įsiplieskusiais nesutarimais tarp šio kariškio ir Hashemi Rafsanjan, 1989–1997 metais dirbusio Irano prezidento poste. Vis dėlto H.Rafsanjani baigus kadenciją Q.Soleimani tapo Kudso pajėgų vadu, taip pat užmezgė glaudžius ryšius su A.Khamenei. Aukščiausiasis lyderis netgi vadovavo generolo dukters tuoktuvėms.
Vadovaudamas Kudso pajėgoms Q.Soleimani kontroliavo Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje ir greitai atkreipė į save amerikiečių dėmesį po 2003 metais prasidėjusios JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, per kurią buvo nuverstas diktatoriaus Saddamo Husseino režimas.
Iš tinklalapio „WikiLeaks“ paviešintų konfidencialių JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų paaiškėjo, kad amerikiečių pareigūnai atvirai aptarinėjo irakiečių pastangas susisiekti su Q.Soleimani, kad 2009 metais būtų sustabdytos raketų atakos prieš budriai saugomą Žaliąją zoną Bagdade. Viename 2007 metų pranešime apžvelgiama per tuometį Irako prezidentą Jalalą Talabani perduotas Q.Soleimani pranešimas vienam JAV pareigūnui, kuriame iraniečių kariškis pripažįsta turįs „šimtus“ Irake veikiančių agentų.
„Prisiekiu [velionio ajatolos Ruhollah] Khomeini kapu, kad nedaviau įsakymo paleisti nors vieną kulką prieš JAV“, – sakoma jo žinutėje.
JAV pareigūnai tuo metu atmetė šį Q.Soleimani pareiškimą, nes laikė Irano vaidmenį Irake ir kurstančiu, ir slopinančiu neramumus. Jų nuomone, Teheranas, kontroliuodamas kai kurias šiitų sukarintas grupes, sulaikydavo jas nuo neapdairių veiksmų, bet taip pat kai kada kurstydavo neramumus ir atakas. JAV pajėgos kaltino Kudso pajėgas prisidėjus prie atakos Karbaloje, per kurią žuvo penki amerikiečiai kariai, taip pat apmokius ir teikus materialinę pagalbą bombų gamintojams, kurių savadarbiai sprogstamieji įtaisai kėlė siaubą koalicinėms pajėgoms.
2010 metais JAV generolai Davidas Petreausas minėjo vieną Q.Soleimani pranešimą, kuriuo, anot jo, Irano generolas paaiškino Teherano įtakos regione mastą.
„Jis sakė: „Generole Petreausai, turėtumėte žinoti, kad aš, Qasemas Soleimani, kontroliuoju Irano politiką Irako, Libano, Gazos ir Afganistano atžvilgiu“, – citavo D.Petraeusas.
JAV ir Jungtinės Tautos 2007 metais įtraukė Q.Soleimani į sankcijų sąrašus, bet tai neužkirto jam kelio išvykti į užsienį. 2011-aisiais JAV pareigūnai paskelbė jį kaltinamuoju byloje dėl neįprasto Kudso pajėgų sąmokslo, per kurį esą mėginta nusamdyti Meksikos narkotikų kontrabandininkų kartelio smogikus vienam Saudo Arabijos diplomatui nužudyti.
Vis dėlto Q.Soleimani labiausiai pagarsėjo vykstant Sirijos pilietiniam karui ir žaibiškai sustiprėjus džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS). Iranas, svarbus B.al Assado rėmėjas, kelis kartus buvo pasiuntęs Q.Soleimani vadovauti operacijoms prieš IS ir kitas pajėgas, metusias iššūkį B.al Assado valdymui.
Su „Islamo valstybe“, vienu metu kontroliavusia didžiules teritorijas Sirijoje ir Irake kovojanti JAV vadovaujama koalicija buvo labiausiai susitelkusi į aviacijos smūgius, bet irakiečių sausumos pajėgoms iškovojus kelias pergales buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti sukarintų pajėgų kovotojams vadovaujantis Q.Soleimani, niekada nedėvėdavęs neperšaunamos liemenės.
„Soleimani mus mokė, kad mirtis yra gyvenimo pradžia, o ne gyvenimo pabaiga“, – sakė vienos Irako sukarintos grupės vadas.
