„Prezidentas Radovanas Karadžičius skundžia... laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jam skirtą“ kovo 20-ąją, sakoma Hagoje įsikūrusio teismo paviešintame dokumente, kurį pateikė nuteistojo advokatas Peteris Robinsonas.
JT teisėjai praėjusią savaitę nurodė R.Karadžičiui likti kalėjime iki gyvos galvos už genocidą ir karo nusikaltimus, sugriežtinę jam anksčiau skirtą 40 metų įkalinimo bausmę.
R.Karadžičiaus apeliacijos Hagoje susirinkusi svarstyti teisėjų kolegija „skiria laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuosprendį“, atmetusi jo skundą dėl 2016 metais paskirtos bausmės už žiaurumus, įskaitant 1995 metų Srebrenicos žudynes, kovo 20-ąją nurodė JT Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų liekamojo mechanizmo (International Residual Mechanism for Criminal Tribunals, IRMCT) pirmininkas Vagnas Joensenas.
Apeliaciją nagrinėję teisėjai ne kartą atmetė R.Karadžičiaus teiginius, kad jis nežinojo apie Bosnijos serbų pajėgų įsakymus likviduoti musulmonus vyrus ir berniukus Srebrenicoje, taip pat beatodairiškai atakuoti civilius Sarajeve.
Jie atmetė R.Karadžičiaus pareiškimus, kad jam nebuvo žinoma, jog karinė direktyva dėl Srebrenicos likimo, kurią jis parengė ir pasirašė, ragina Bosnijos serbų pajėgas sukurti anklavo gyventojams „nepakeliamą padėtį be tolesnio išgyvenimo vilties“.
2016 metais R.Karadžičius buvo pripažintas kaltu pagal 10 kaltinimų, įskaitant beveik ketverius metus trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties organizavimą. Per šią kampaniją žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, nurodė prokurorai.
Jis taip pat buvo pripažintas kaltu už genocidą Bosnijos rytiniame Srebrenicos anklave, kurį turėjo saugoti Jungtinių Tautų taikdariai. Ten serbų pajėgos išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų bei užkasė jų kūnus masiniuose kapuose.
