Per vėlų vakarą įvykusias derybas R.T.Erdogano rezidencijoje Ankaroje abiejų šalių vadovai sutarė siekti sukurti „deeskalacijos“ zoną Sirijos šiaurinėje Idlibo provincijoje, kurią šiuo metu kontroliuoja džihadistai.
Nors šiame konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando drauge išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, kuri kilo Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.
Maskva ir Ankara pasiūlė Kazachstano sostinėje Astanoje surengti taikos derybas dėl keturių deeskalacijos zonų, kuriose patruliuotų kariai, sukūrimo. Tokia zona Idlibe kol kas laikoma pačia svarbiausia.
R.T.Erdoganas sakė, kad sutarė su V.Putinu „aktyviau siekti“ deeskalacijos zonos Idlibe sukūrimo.
R.T.Erdoganas sakė, kad sutarė su V.Putinu „aktyviau siekti“ deeskalacijos zonos Idlibe sukūrimo.
Rusijos lyderis savo ruožtu sakė, kad „nebuvo lengva“ įgyvendinti susitarimus, pasiektus per Astanos taikos derybas.
Tačiau visoms pusėms esą jau „pavyko pasiekti teigiamų rezultatų“.
„Faktiškai buvo sukurtos būtinos sąlygos nutraukti brolžudišką karą Sirijoje, galutinai sunaikinti teroristus ir sirams sugrįžti į taikų gyvenimą ir savo namus“, – pareiškė V.Putinas.
Gilesnis bendradarbiavimas
Nors kai kuriose Sirijos teritorijose, pavyzdžiui, Alepo provincijoje, pastaraisiais mėnesiais kovos jau nurimo, padėtis Idlibe tebėra itin įtempta.
Pasak padėtį Sirijoje stebinčios, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), nuo rugsėjo 19-osios per rusų ir režimo antskrydžius Idlibo ir Hamos provincijose žuvo 135 civiliai ir 168 džihadistai bei sukilėliai.
Rusija ir Turkija dirbs „su tikslu didinti mūsų bendros veiklos dėl Sirijos krizės išsprendimo koordinaciją“, pareiškė V.Putinas.
Rusija ir Iranas yra pagrindiniai Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkai, ir Maskvos karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą daugelis laiko jėgų pusiausvyrą šiame konflikte pakeitusiu veiksniu.
Tačiau Turkija palaiko sukilėlius, siekiančius nuversti B.al Assadą.
Nors Ankaros pozicija oficialiai nepasikeitė, jos retorika Damasko režimo atžvilgiu pastebimai sušvelnėjo, kai Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas suintensyvėjo.
V.Putinas bei R.T.Erdoganas taip pat džiaugėsi, kad gerėja jų dvišalis ekonominis bendradarbiavimas: rusų turistai grįžta į Turkijos kurortus, o abi šalys per Juodąją jūrą tiesia dujotiekį.
NATO priklausanti Turkija taip pat pasirašė 2 mlrd. dolerių (1,7 mln. eurų) vertės susitarimą dėl zenitinių raketų kompleksų S-400 įsigijimo iš Rusijos. Šis Ankaros sprendimas pribloškė Aljanso sąjungininkes.
Kai 2015-ųjų lapkritį turkų pajėgos numušė rusų karo lėktuvą, abiejų šalių lyderiai nevengdavo asmeninių įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu, tačiau ketvirtadienį R.T.Erdoganas ne kartą vadino Kremliaus lyderį „mano mielas draugas Putinas“.
Daugybė nesutarimų
Vis dėlto analitikai teigia, kad nepaisant bendro Ankaros ir Maskvos siekio sukelti diskomfortą Vakarams demonstruojant glaudų bendradarbiavimą, jų santykiai neprimena nuoširdaus strateginio aljanso.
Rusija ir Turkija konkuruoja nuo pat Osmanų imperijos ir Romanovų dinastijos laikų.
„Turkijos ir Rusijos santykiai gali atrodyti draugiški, bet jie yra kupini nesutarimų ir artimiausiu metu liks nestabilūs“, – savo tyrime šį mėnesį rašė strateginių studijų centro „Brookings Institution“ analitikai Pavelas Bajevas ir Kemalis Kirisci.
Be to, Ankarai nepriimtinas Rusijos požiūris į pirmadienį įvykusį Irako kurdų referendumą dėl nepriklausomybės.
Turinti didelę kurdų gyventojų grupę Turkija kovoja su kurdų sukilėliais savo teritorijoje ir nepritaria kurdų nepriklausomybės siekiams.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad nors Maskva ir remia Irako teritorinį vientisumą, „kurdų nacionalinius siekius vertina su pagarba“.
Per spaudos konferenciją R.T.Erdoganas dar kartą pavadino minėtą plebiscitą „neteisėtu“ bei sakė, kad Kurdistano lyderius reikia sustabdyti, kad nepadarytų daugiau „baisių klaidų“.
V.Putinas savo ruožtu R.T.Erdogano pozicijos nepalaikė. Jis užsiminė, kad jiedu „detaliai“ aptarė šį klausimą, tačiau, jo teigimu, oficiali Maskvos pozicija buvo išdėstyta URM pranešime.
„Rusija bando susilaikyti nuo aiškios pozicijos užėmimo šiuo klausimu, o Turkija gali norėti kokių nors garantijų ir paaiškinimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Turkijos ekspertas Timūras Achmetovas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos.
