Savo mintis R.T.Erdoganas išdėstė komentare Jungtinės Karalystės dienraščiui „The Guardian“. Turkijos prezidentas tiesiai šviesiai pareiškė, kad Europa turi „daryti daugiau“.
Tuo metu Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius 15min teigė manantis, kad ES ir Turkijos santykius jau netrukus ištiks rimta krizė.
Ragina Europą dalintis našta
R.T.Erdogano manymu, Europa turėtų priimti kur kas daugiau iš 3 milijonų pabėgėlių, šiuo metu gyvenančių Turkijoje.
Ankara tikisi, kad ES šalys paspartins pabėgėlių perkėlimo iš stovyklų Turkijoje į Bendrijos valstybes procesą, o R.T.Erdoganas savo komentare priminė, jog Turkija kovą per derybas su Bendrijos lyderiais sutarė priimti visus prieglobsčio prašytojus, patekusius į Graikiją jūra.
„Pilietiniam karui Sirijoje žengiant į šeštuosius metus, raginu pasaulį priimti iššūkį ir sukurti sąžiningą dalinimosi našta mechanizmą.
Ankara tikisi, kad ES šalys paspartins pabėgėlių perkėlimo iš stovyklų Turkijoje į Bendrijos valstybes procesą.
Kad nelegali imigracija būtų kontroliuojama, Europa ir Turkija turi dirbti kartu ir kurti legalius sirų pabėgėlių perkėlimo procesus – tokius kaip 2016 metų kovo susitarime, – rašo R.T.Erdoganas. – Padėdami pabėgėliams, kurie žaidžia pagal taisykles, ir neleisdami suabejoti, kad nelegalūs migrantai bus išsiųsti atgal į Turkiją, galime įtikinti pabėgėlius nerizikuoti savo gyvybe jūroje“.
Turkijos prezidentūra neskelbia, kiek pabėgėlių, anot R.T.Erdogano, iš stovyklų Turkijoje turėtų būti perkelti į ES. Tačiau vienas šalies diplomatas dar praėjusią savaitę kalbėjo apie pusę milijono žmonių.
„Turkijoje dabar yra 3 milijonai pabėgėlių sirų ir irakiečių. 2 tūkstančius yra priėmę kanadiečiai. Deja, kalbant apie Europos šalis, skaičius yra labai labai mažas. Norime, kad Europa priimtų 500 tūkstančių.
Be abejo, programa būtų savanoriška. Pabėgėlių iš Sirijos šeimos turėtų norėti vykti į Europą“, – „The Guardian“ teigė už migraciją, prieglobstį ir vizas atsakingas Turkijos pareigūnas Esenas Altugas.
Tarp priėmusių šalių – ir Lietuva
ES pareigūnų ir šalių lyderių bei Turkijos lūkesčiai, regis, skiriasi iš esmės.
Mat R.T.Erdogano komentaras pasirodė kelios dienos po to, kai paaiškėjo, kad pagal ES ir Turkijos susitarimą nuo kovo į Bendrijos šalis buvo perkelti vos 177 pabėgėliai iš stovyklų Turkijoje.
Tąkart ES vadovybė sutiko priimti po vieną sirą pabėgėlį iš Turkijos už kiekvieną nelegalų migrantą, iš Graikijos grąžinamą atgal į Turkiją. Ir nors į Graikiją atvykstančių migrantų ženkliai sumažėjo, Europa priėmė labai mažai sirų.
JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, Turkijoje šiuo metu yra net 2,75 milijono užregistruotų pabėgėlių iš Sirijos.
Daugiausia, po 52-55, pabėgėlių buvo perkelta į Švediją, Vokietiją ir Nyderlandus. 11 asmenų priglaudė Suomija, penkis – Lietuva.
Nors Europos Komisija skelbia, kad dar 723 sirai jau laukia perkėlimo, rodikliai vis tiek itin kuklūs, tad turkų nepasitenkinimas gali būti suprantamas.
Kita vertus, ES šalių atstovai jau anksčiau teigė, kad iš stovyklų Turkijoje tikisi bendrai priimti vos 12 tūkst. pabėgėlių.
JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, Turkijoje šiuo metu yra net 2,75 milijono užregistruotų pabėgėlių iš Sirijos.
Kliūčių susitarimui – vis daugiau
Problemų, žinoma, yra daugiau, ir vien Bendrijos kaltinti negalima.
Net susitarimą su turkais aktyviai remiantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris neseniai pabrėžė, kad planas, pagal kurį Turkijos piliečiams turėtų panaikintas vizų režimas, nustos galioti, jei Ankara neatšauks kovos su terorizmu įstatymo.
Pagal šį plačiai taikomą teisės aktą teroristais, regis, tampa ir žurnalistai, bet R.T.Erdoganas jo keisti nesiruošia.
Turkijos prezidentas dar gegužės pradžioje atkirto nepatenkintiems europiečiams: „Atleiskite, bet mes einame savo keliu, o jūs galite eiti savuoju“.
Šį mėnesį žmogaus teisių gynimo organizacijos skelbė, kad Turkijos pareigūnai netgi šaudo į pabėgėlius iš Sirijos pasienyje.
Nenuostabu, kad pagrindinių Europos Parlamento frakcijų lyderiai netrukus įšaldė darbus, kuriais tiesiamas kelias beviziam režimui su Turkija.
Jau tada prabilta apie gresiantį ES ir Turkijos susitarimo žlugimą. Tačiau dar aštresnių ginčų praėjusią savaitę sukėlė Turkijos parlamento sprendimas pritarti įstatymui dėl deputatų teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Pagal šį teisės aktą iš parlamento gali būti pašalinti dešimtys deputatų, o kritikai neabejoja, kad juo taikomasi į prokurdiškų pažiūrų įstatymų leidėjus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pažadėjo apie tai kalbėtis su R.T.Erdoganu.
Galiausiai svarbus ir Graikijos teismo sprendimas – kad migrantų grąžinimas į Turkiją pažeidžia pagrindinius 1951 metų JT Konvencijos dėl pabėgėlių statuso principus, nes Turkija negali būti laikoma saugia šalimi.
Šį mėnesį žmogaus teisių gynimo organizacijos skelbė, kad Turkijos pareigūnai netgi šaudo į pabėgėlius iš Sirijos pasienyje. Jei apsieinama be šūvių, sirai tiesiog nustumiami atgal į karo alinamą šalį, iš kurios bėga.
P.Auštrevičius: „Turkija tikisi nuolaidų“
„Neabejoju, kad artimiausiu metu girdėsime dar daugiau ES kaltinančių pareiškimų iš Turkijos pusės. Manęs tai nestebina – kiekviena šalis šioje situacijoje bando išnaudoti situaciją ir apsaugoti savo strateginius interesus.
Vėlgi, Turkijos padėtis tikrai labai sudėtinga. Nė viena ES valstybė nėra priėmusi tiek pabėgėlių, kiek viena Turkija“, – kalbėdamas su 15min pripažino Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Tiesa, jis mano, kad paaštrėjusi Turkijos valdžios retorika susijusi ir su derybomis dėl bevizio režimo: „Tai yra pagrindinis R.T.Erdogano tikslas, jis nori parodyti turkams pergalę prieš Europą, savotišką istorinį Ankaros pasiekimą. Jis taptų žmogumi, kuris atidarė turkams vartus į Europą.
Problemų derybose apstu ir Turkijos pusėje, tad man suprantama, kad R.T.Erdoganas ieško spaudimo būdų tiek dėl bevizio režimo, tiek dėl kvotų padidinimo“.
Europoje vis daugiau svarstymų, kad tokie Turkijos raginimai jau panašesni į reikalavimus ar net grasinimus. Ar apskritai nekvepia savotišku šantažu?
P.Auštrevičius sutinka, kad R.T.Erdoganas žaidžia panašius žaidimus, tačiau pabrėžia, jog europiečiai nusileisti, regis, nežada. Ir prognozuoja, kad netrukus ES ir Turkijos santykius bus galima vadinti kriziniais.
„Bent jau Europos Parlamentas situaciją Turkijoje dabar vertina kur kas kritiškiau nei anksčiau. Padėtis ten net nebegerėja, – tvirtino europarlamentaras. – R.T.Erdoganas žaidžia sudėtingą žaidimą, žinodamas, kokia migrantų krizė svarbi Europai.
Jis tikrai net negalvoja atpalaiduoti kontrolę pačioje Turkijoje, nors žmogaus teisių padėtis ten tikrai blogėja.
Bet jis tikisi, kad europiečiai visų pirma spręs strateginę problemą – migraciją, ir atlaidžiau vertins problemas dėl demokratijos Turkijoje“.
Prognozuoja itin gilią santykių krizę
P.Auštrevičius nemano, kad R.T.Erdoganui pasiseks palaužti Bendriją: „Kai tokie dalykai dedasi, mes tikrai netylėsime. Iš Europos Parlamento pusės tikrai bus daugiau rezoliucijų, ir Ankara priekaištų neišvengs“.
Tiesa, lietuvis įžvelgia, kad „tam tikro laviravimo bus“, o R.T.Erdoganas, P.Auštrevičiaus manymu, tikisi „per šitą kompromisų paiešką prasmukti su savo vizija“.
P.Auštrevičius: „Reikia kalbėti jau ne apie birželį, o apie spalį. Turkai ir patys pripažįsta, kad reikia žvelgti realybei į akis.“
Kadangi problemų jau tiek daug, ar dar įmanomas visiškas ES ir Turkijos susitarimo dėl migrantų įgyvendinimas? Oficialiai turkams liko tik gegužės pabaiga ir birželis kriterijų beviziam režimui gauti įgyvendinimui.
„Reikia kalbėti jau ne apie birželį, o apie spalį. Turkai ir patys pripažįsta, kad reikia žvelgti realybei į akis, o ne apgaudinėti save kažkokiais įgeidžiais ar politiniais pareiškimais“, – 15min teigė P.Auštrevičius.
Jam svarbiau, kas vyks iki spalio, kitaip tariant – vasarą: „Manau, kad ES ir Turkijos santykių vasaros viduryje laukia krizė. Išseks dabar nustatyta pabėgėlių mainų kvota, be to, greičiausiai darbai dėl bevizio režimo irgi strigs“.
„Juk yra techninių dalykų, bet yra ir politinių. Ankara tikrai neatlaisvins pančių, pavyzdžiui, dėl kovos su terorizmu įstatymo taikymo. Tad kaip elgtis Europos Sąjungai? Nurimti ar toliau kalbėti apie problemas?
Todėl manau, kad iki krizės dar nepriėjome. Krizė dar tik bręsta, o kai pribręs, reikės daryti principinius pasirinkimus, – svarstė P.Auštrevičius. – Problema sudėtinga. Į šį sprogstamąjį mišinį įeina daug sudedamųjų dalių, kurios ir savaime yra gana pavojingos“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį taip pat perspėjo, kad vargu ar tikėtina, kad turkai galės nuo liepos 1 dienos naudotis beviziu režimu daugumoje ES šalių, nes vis dar nesibaigia ginčai dėl pagrindinės Ankarai teikiamos sąlygos – pakeisti kovos su terorizmu įstatymą.
