Praėjusį ketvirtadienį, kovo 1-ąją, įsigaliojęs įstatymas, kurį A.Duda, žinoma, pasirašė, numato baudas arba laisvės atėmimą iki trejų metų už nacių Vokietijos nusikaltimų priskyrimą Lenkijos tautai ar valstybei.
Toks Varšuvos sprendimas sukėlė didžiulę įtampą santykiuose su Izraeliu. Šioje šalyje įstatymą laiko bandymu nuslėpti dalies lenkų veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą.
Audrų nestigo ir už Atlanto – Vašingtone. Amerika, pagrindinė Izraelio sąjungininkė, kaip rašo Onet.pl, dar vasario 20-ąją pateikė Lenkijai memorandumą dėl priimto įstatymą.
Ultimatume – trys punktai
JAV valstybės departamento pareigūnai esą pranešė kolegoms Varšuvoje, kad Lenkijos lyderiai nebegalės susitikti nei su D.Trumpu, nei su M.Pence'u, kol neatšauks skandalingojo įstatymo.
Negana to, lenkai buvo įspėti, kad dėl šio teisės akto gali būti sustabdytas bendrų JAV ir Lenkijos karinių projektų finansavimas. Tarp tokių projektų – ir JAV karių dislokavimas Lenkijoje.
JAV memorandumo autorius – JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas. Jis pareiškė, kad Lenkijoje patvirtintas įstatymas yra nepriimtinas, nes kėsinasi į saviraiškos laisvę.
Pasak Onet.pl, Lenkijai pateiktas trijų punktų ultimatumas.
- Pirma, kol kas nevyks jokie aukšto lygio dvišaliai susitikimai. Kitaip tariant, A.Duda ir premjeras Mateuszas Morawieckis su JAV lyderiais kol kas nebendraus.
- Antra, jei Lenkijos vyriausybė nepriims įstatymo pataisų, JAV Kongresas, esą greičiausiai sustabdys bendrų karinių projektų su Varšuva finansavimą.
- Trečia, jei Lenkijos prokurorai ryšis paskelbti kokius nors kaltinimus už įstatymo pažeidimą, pasekmės bus „dramatiškos“.
Vienas Argentinos leidinys „Pagina 12“ jau buvo apskųstas dėl straipsnio apie Jedvabno pogromą, 1941 metais nacių okupuotoje Lenkijoje įvykusias žudynes, per kurias kaimynai išžudė per 300 žydų.
Rašinys buvo iliustruotas nuotrauka, kurioje pavaizduoti po Antrojo pasaulinio karo vykusių Lenkijos rezistencinių kovų prieš komunizmą dalyviai.
„Amerikiečiai buvo įsiutę“
Skelbiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministerija gavo JAV perspėjimą, bet jo neperdavė Teisingumo ministerijai, surašiusiai skandalingąjį teisės aktą.
Amerikiečių kreipimasis buvo gautas keturios dienos po to, kai Lenkijos Seimas pritarė įstatymui.
Dar įdomiau tai, kad, anot „Wirtualna Polska“, Lenkijos prezidentui A.Dudai prieš tai, kai jis vasario 6-ąją pasirašė įstatymą, skambino JAV valstybės sekretorius R.Tillersonas.
Tačiau A.Duda tiesiog nekėlė ragelio – esą JAV valstybės sekretoriaus rangas jam pasirodė per žemas. Suprask, būtų kalbėjęsis tik su D.Trumpu.
„Amerikiečiai buvo įsiutę. Tai buvo esminė akimirka. Priešingai nei galėtų pasirodyti, prezidentas Duda dėl padėties kaltesnis nei manoma. Aišku, nepadėjo ir premjero kalba Miunchene“, – teigė „Wirtualna Polska“ šaltinis M.Morawieckio komandoje.
M.Morawieckis per Miuncheno saugumo konferenciją dar labiau pakurstė ginčą pasakęs, kad buvo ir Holokausto „kaltininkų žydų“. Jis turėjo omenyje žydus, tarnavusius nacių suformuotuose okupuotos Lenkijos getų policijos būriuose.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tokią Lenkijos vyriausybės vadovo pastabą pavadino nepriimtina ir prilygstančia Holokausto neigimui.
Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuota nacių Vokietijos ir neteko maždaug 6 mln. savo piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų.
Kas buvo teisus?
Vokietijos Marshallo fondo direktorius Michalas Baranowskis pripažino, kad įstatymas dėl Holokausto vertinimo iš tiesų iššaukė nedraugiškų reakcijų JAV Kongrese.
Vokietijos Marshallo fondo direktorius Michalas Baranowskis pripažino, kad įstatymas dėl Holokausto vertinimo iš tiesų iššaukė nedraugiškų reakcijų JAV Kongrese.
Vis dėlto, pavyzdžiui, Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas abejoja, kad krizė kaip nors palies Lenkijai svarbiausius klausimus – žinoma, saugumo srityje.
Kita vertus, „Wirtualna Polska“ šaltinis patvirtina, kad situacija Užsienio reikalų ministerijoje iš tiesų chaotiška.
„Ministras Jacekas Czaputowiczius – geras diplomatas, bet jis nekontroliuoja savo pavaldinių.
Jis dar nejaučia politikos, vis dar turime gesinti jo sukeliamus gaisrus. Bet kas dėl įstatymo, klausimus reikia užduoti tik Teisingumo ministerijai“, – tvirtino šaltinis.
Kita vertus, argi A.Duda nebuvo teisus, kai atsisakė kalbėtis su R.Tillersonu? Anot Gdansko universiteto tyrėjo, diplomatinio protokolo eksperto Januszo Siboros, Lenkijos prezidentas teoriškai buvo teisus, bet vis tiek suklydo.
„Bendras diplomatinio protokolo principas – kad kalbasi tokio pat rango valstybių vadovai. Bet yra pavyzdžių, kai buvo elgiamasi kitaip.
Pavyzdžiui, Johnas Kerry (buvęs JAV valstybės sekretorius, – red.) telefonu bendravo su Ukrainos ir Kolumbijos prezidentais, Tillersoną pernai priėmė Vladimiras Putinas.
Vertinant formaliai, prezidentas turėjo pagrindo pasielgti taip, kaip pasielgė. Tačiau protokolas labiau reikalingas ne dialogo slopinimui, o jo skatinimui. Todėl manau, kad prezidentas Duda suklydo. Šio neįvykusio pokalbio kaina gali būti didelė“, – teigė J.Sibora.
Itin keista ir tai, kad sausio pabaigoje A.Duda nekalbėjo apie kokį nors protokolą, kai Varšuvoje šypsodamasis priėmė tą patį R.Tillersoną.
