„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R.Vilpišauskas: ES kritikuoti tikrai yra už ką, bet su ja kur kas geriau nei be jos

Apie Europos Sąjungos (ES) nerangumą, lėtumą ir komplikuotą sprendimų priėmimo procesą bent retkarčiais būdavo pakalbama ir anksčiau. Tačiau Rusijos agresija ir 2022 m. vasario 24 d. pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą šį klausimą pavertė kaip niekad aktualiu. ES pagalba didvyriškai kovojančiai Ukrainai, nors ją ir pasiekė, tačiau neretai stipriai vėluodama. Bene ryškiausiu ES negebėjimo veikti efektyviai pavyzdžiu tapo kelis mėnesius Vengrijos blokuotas finansinės pagalbos paketas.

Artėjant birželio 9 d. Lietuvoje vyksiantiems Europos Parlamento (EP) rinkimams, pats laikas susimąstyti apie tai, kaip naujoje kadencijoje ES valdymą ir sprendimų priėmimą padaryti efektyvesnį, greitesnį ir šiuolaikiškesnį. Tiesa, egzistuoja ir nuomonė, jog dėl to, kad ES bloką sudaro 27 šalys su skirtingais interesais, to apskritai neįmanoma pasiekti.

Įtrauki ir efektyvi vienu metu: misija neįmanoma?

15min tinklalaidės „Tavo balsas – Europa“ svečias, Vilniaus uiversiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, kad ypač sunku suderinti visos ES efektyvų valdymą ir tuo pat metu atsižvelgti į visų bloko šalių interesus.

„Jeigu mes tikimės, kad ES atsižvelgs į Lietuvos nuomonę mums svarbiais klausimais, neturėtume nustebti, kad kitos šalys tikisi to paties, – sakė profesorius, pridurdamas, kad priimant įstatymus ES lygiu, veikia ir daugiau jėgų. – ES taip pat privalo įsiklausyti ir į įvairių visuomenės grupių, verslo, profsąjungų bei nevyriausybinių organizacijų argumentus bei poreikius.“

Dėl šios ir į ją panašių situacijų vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad galbūt ES reikėtų atsisakyti vienbalsiškumo principo, kuomet svarbiausiems sprendimams turi pritarti visos 27 šalys, ar bent jau veto teisės apribojimo – ypač kuomet ieškoma greitos išeities iš itin krizinės situacijos. Tiesa, R.Vilpišauskas sako, kad yra ir daugiau pasiūlymų, kaip ES veikimą padaryti efektyvesnį.

„Egzistuoja idėja tiksliau apibrėžti „nacionalinio intereso“ sampratą, siūlymas, kad veto teisė galiotų tik tuomet, kai ją pareiškia ne viena, o dvi ar trys šalys – bet paradoksas toks, kad norint priimti praktiškai bet kokį dabartinių taisyklių pakeitimą, vėlgi reikalingas visų valstybių pritarimas“, – akcentavo politologas.

Kartu geriau nei atskirai

Nors nei problemų, nei iššūkių ES kasdienybėje ir sprendimų priėmime netrūksta, dr. R.Vilpišauskas įsitikinęs, kad Europos šalims – ypač mažoms – kur kas naudingiau būti ES dalimi negu kiekvienai atskirai.

„Pabandykime įsivaizduoti, kaip būtų sprendžiami tarptautiniai ir geopolitiniai klausimai tuo atveju, jei ES ar NATO neegzistuotų. Tad nors kritikuoti Europos Sąjungą tikrai yra už ką, bet be tokio bendradarbiavimo ir galimybės išsakyti savo poziciją tiek Lietuvos, tiek į mus panašių kitų Europos šalių situacija būtų kur kas prastesnė“, – įsitikinęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R.Vilpišauskas.

Daugiau jo minčių ir pasvarstymų apie ES raidą, valdymą ir sprendimų priėmimą – tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: kaip pagerinti ES veikimo efektyvumą ir padidinti sprendimų priėmimo spartą?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs