Beveik visi politikos apžvalgininkai Vakaruose kaip vienas skalambija: rugsėjo 9-osios rinkimai gali perrašyti Švedijos politinę istoriją.
Kadangi radikalai iš SD per pastaruosius metus dar labiau išpopuliarėjo, manoma, kad ši partija sekmadienį gali užsitikrinti net 20 proc. rinkėjų balsų ir tapti tokia jėga, kurios tradicinės partijos tiesiog nebegalės ignoruoti.
Kaip 15min teigė Södertörno universiteto Stokholme žurnalistikos profesorius Gunnaras Nygrenas, SD iš tiesų sėkmingai dirba socialiniuose tinkluose – aktyvi veikla „Facebook“ ir „Twitter“, kad ir pritvinkusi dezinformacijos bei propagandos, pritraukia daugiau rinkėjų.
Vis dėlto prieš sekmadienio balsavimą švedai kalba ne tik apie imigracijos baubus, kuriais taip gąsdina SD, bet ir apie fundamentalesnes temas – braškančią nemokamos sveikatos apsaugos sistemą ir apskritai viso gerovės valstybės modelio tvarumą.
Eilėje laukia mėnesius
Asia Nader dabar prisimena prieš dvejus metus nežinojusi, dėl ko labiau nerimauti – ar dėl to, kad jai prieš dvejus metus buvo diagnozuota širdies yda, ar dėl žinios, jog operacijos reikės laukti metus.
Švedus kankina faktas, kad kai kuriuose šalies regionuose reikia stovėti ilgose eilėse norint patekti net pas slaugytojus – ką jau kalbėti apie specialistus.
„Aš visiškai sugriuvau, kai sužinojau, kiek reiks laukti“, – prisiminė mergina, kurios širdį Švedijos medikai operavo tik šių metų birželį.
Taip, nors ilgiau nei švedai Europoje gyvena tik keturių valstybių piliečiai ir nors Švedijoje mirštamumas nuo vėžio vienas mažiausių pasaulyje, visuomenės nusivylimas nemokama sveikatos apsaugos sistema – vienu pagrindinių gerovės valstybių ramsčių – pastaraisiais metais išaugęs.
Apklausos rodo, kad sveikatos apsauga prieš rugsėjo 9-osios balsavimą yra svarbiausia tema rinkėjams, kurie daugiau nei pusę savo atlyginimų turi atidėti mokesčiams.
Švedus kankina faktas, kad kai kuriuose šalies regionuose reikia stovėti ilgose eilėse norint patekti net pas slaugytojus – ką jau kalbėti apie specialistus.
Pagal įstatymą pacientas operacijos ar vizito pas atskirų ligų specialistą gali laukti ne ilgiau negu 90 dienų. Tačiau pati vyriausybė skaičiuoja, kad trečdalis žmonių laukia ilgiau nei tris mėnesius.
Aišku, kaip jau minėta, padėtis atskiruose regionuose skiriasi. Dalarnos apskrityje vienas švedas apsilankymo pas odontologą turėjo laukti pusmetį, bet, tarkime, didžiausiose Stokholmo ligoninėse ištikus skubiai bėdai savo eilės laukiama keturias valandas.
Kalba ne vien apie imigraciją
Sprendimų švedai ieško originaliai. Kadangi šalyje tiesiog trūksta gydytojų, per kelerius metus įsikūrė daugybė virtualių kompanijų siūlo žmonėms su daktaru bendrauti internetiniu vaizdo ryšiu.
Bene svarbiausia, kad Švedija sveikatos apsaugai skiria kone didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Europos Sąjungoje – net 11 proc. Lietuva sveikatos apsaugai 2016 metais atseikėjo 6,7 proc. BVP – tai vienas prasčiausiai rodiklių ES.
Švedija sveikatos apsaugai skiria kone didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Europos Sąjungoje – net 11 proc.
Tad nenuostabu, jog klausimas – politinis. Prieš rinkimus kalbinami švedai vienas po kito aiškina neturintys didelių vilčių, kad politikai išspręs šią didelę ir daugiasluoksnę problemą. Žinoma, daug tokių, kurie tiki paprastais ir populistiniais pažadais.
Milda Malling, Södertörno universiteto doktorantė, 15min patvirtina: švedai prieš rinkimus, kuriuose, šalies piliečiai visada balsuoja labai aktyviai, kalba toli gražu ne vien apie imigraciją – labiausiai to norėtų būtent SD.
„Šie rinkimai susilaukia daug ir paprastų žmonių dėmesio – manau, kad šiemet tikrai nueis balsuoti visi, kas gali. Ne tik SD rinkėjai, bet ir kiti, kurie nenori, kad SD išrinktų.
Bet dėmesio daug ne vien dėl SD. Paraleliai vyksta labai dideli debatai dėl to, kad kairiųjų vyriausybę gali pakeisti dešiniosios jėgos – žmonėms tai irgi labai svarbu“, – teigė M.Malling.
Ar ryšis bičiulystei su SD?
Premjero Stefano Löfveno kairiųjų blokas praradęs populiarumą, o Socialdemokratų partija, kaip prognozuojama, gali surinkti rekordiškai mažai balsų. Tiesa, konkuruojantis dešiniųjų Aljansas irgi negali pasigirti itin aukštais reitingais.
Nei kairieji, nei dešinieji beveik neabejotinai neužsitikrins daugumos. O tai reiškia, kad greičiausiai vėl valdys mažumos vyriausybė – ar keisis jos vadovas, priklausys nuo tradicinių partijų (ne)noro bičiuliautis su SD.
Centro dešiniųjų Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas, kuris yra laikomas favoritu pakeisti S.Löfveną ministro pirmininko poste, viešai atmeta galimybę derėtis su SD. Kai jo pirmtakė prabilo apie galimą bendradarbiavimą, dalis rinkėjų nusisuko nuo partijos ir ji turėjo pasitraukti iš pareigų.
„Bet jis tik taip kalba. Ką tik mačiau apklausą, kuri parodė, kad maždaug du trečdaliai Nuosaikiųjų partijos rėmėjų nori draugauti su SD.
Tad spaudimas partijos vadovybei tikrai yra“, – 15min teigė G.Nygrenas, priminęs, vėlgi, kad Nuosaikiųjų partijos partneriai Aljanse – liberalai ir žalieji – flirto su SD purtosi.
Anot G.Nygreno, įmanoma, kad Nuosaikiųjų partija gali nuspręsti spjauti į Liberalų ir Žaliųjų partijas bei daugumą formuoti vien su SD. Bet ir tuomet daug kas priklausys nuo, ar maža Krikščionių demokratų partija peržengs 4 proc. balsų slenkstį.
Pabėgėliai – našta ar investicija?
Per rinkimų kampaniją tradicinės partijos stengiasi atsiriboti nuo skambios populistinės SD retorikos ir apskritai neprileisti jos prie diskusijų.
„Ne imigracija yra pagrindinė tema, o saugumas. Tiek tiesioginis – nusikalstamumas, gaujos, tiek socialinis – turiu omenyje mokesčius, gerovės valstybės tvarumą, paslaugų kokybiškumą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, dabar kaip niekada didelės ligonių eilės.
O imigracija? Čia reiktų kalbėti ne tiek apie imigraciją, o išteklių paskirstymą. Populistinė partija SD kalba apie labai paprastus sprendimus – retorika primena kalbas Lietuvoje, kad reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių ir tada būtų pinigų pensijoms“, – 15min teigė M.Malling.
„Svarbiausia tema iš tiesų yra sveikatos apsauga. Visi žinome, kokios problemos, – žmonės nori prieigos prie sveikatos apsaugos. Ekonomika – pakilime, tad čia diskusijų daug nėra, tik SD, aišku, nori kalbėti apie saugumą ir imigraciją“, – pritarė G.Nygrenas.
Milda Malling: „Didelė visuomenės dalis išgirsta tik argumentus, neva visus pinigus suėda pabėgėliai. Žinoma, jie gauna kažkiek pinigų, bet tiek dešiniosios, tiek kairiosios partijos mano, kad tai yra investicija ateičiai.“
Ką siūlo neonacių judėjimuose šaknų turinti SD? Radikalai tiesiog teigia, kad išvijus visus imigrantus išsispręstų visos problemos. Bet, kaip primena M.Malling, „jos neišsispręs, be to, kils naujų problemų – nebus kas dirba tai gerovės valstybei. Juk visuomenė sensta“.
„Daugelį žmonių vargina jų asmeninė problema. Tarkime, ėjau pas gydytoją, man laiką paskyrė po keturių mėnesių. Vedžiau vaiką į darželį, jis yra autistas, ir man pasakė, kad pinigėlių jam nėra.
Didelė visuomenės dalis išgirsta tik argumentus, neva visus pinigus suėda pabėgėliai. Žinoma, jie gauna kažkiek pinigų, bet tiek dešiniosios, tiek kairiosios partijos mano, kad tai yra investicija ateičiai.
Dešinieji kalba labiau apie ekonominę investiciją. Kairieji labiau remiasi humanistiniais argumentais – pažiūrėkime į veidrodį, juk Švedija visais laikais visiems padėjo“, – 15min tvirtino M.Malling.
Vis dėlto G.Nygrenas pastebi: „SD sėkmingai vykdo kampaniją socialiniuose tinkluose ir kreipia kalbą temų, apie kurias nori kalbėti, link. Veikia ir pati partija, ir, pavyzdžiui, jos neoficialiai prižiūrimos grupės feisbuke.“
Vaisius raškys dar negreitai
Ar švedai rinkimus pasitinka pesimistiškiau nei anksčiau? Toks klausimas pastarosiomis savaitėmis populiarus pasaulio žiniasklaidoje.
„Taip, pesimizmas jaučiamas, bet daug kas priklauso nuo požiūrio ir žinių. Jei manai, kad nusikalstamumas auga, kad viešpatauja chaosas, aidi susišaudymai, dega automobiliai ir visuomenė apskritai griūna, tu labai tinki dešiniesiems populistams.
Bet kiti mano, kad šalia problemų egzistuoja ir galimybės susitvarkyti su tomis problemomis bei kažką sukurti“, – 15min teigė G.Nygrenas.
Savo ruožtu M.Malling priminė, kad apklausos rodo, jog švedai – vis dar optimistai. Esą atsakymai į klausimą, ar prieš 10 metų gyvenimas Švedijoje buvo geresnis, ar blogesnis, atsakymai pasiskirstė po lygiai.
„Žinoma, prieš rinkimus paaštrėja oponentų kritika valdantiesiems. Aštuonerius metus dirbo dešiniųjų vyriausybė, pastaruosius ketverius – kairiųjų. Kairieji vykdo ilgalaikes investicijas. padidino studijų vietų skaičių policijai, sveikatos apsaugos sistemai.
Problema tai, kad studentai, kurie užėmė tas 14 tūkst. papildomų vietų, dabar yra antrakursiai ir trečiakursiai. Tad dešinieji gali aiškinti, kad eilės ligoninėse nesumažėjo, tad štai, darote nesąmones, už kurias mokame didelius mokesčius.
Kai sukurta gerovės valstybė, visada klausiama, ar resursai panaudojami optimaliai. Iš kitos pusės, Švedijos ekonomikos būklė kažin ar kada nors buvo geresnė“, – svarstė M.Malling.
Paniekos jau nedemonstruoja
Britų dienraštis „The Guardian“ redakcijos skiltyje, aiškindamas SD populiarumą, neseniai parašė, kad „švedai tikrai nėra didesni rasistai nei daugelis europiečių – esą problema tai, kad pastaruosius du ar tris dešimtmečius visos pagrindinės partijos apsimesdavo, kad Švedijoje rasizmo apskritai nėra.“
„Aš sutikčiau su tokia nuomone. Ilgą laiką nusivylimo, frustracijos balsai buvo negirdimi ir laikomi neišsilavinusių, žemesnės klasės žmonių cypčiojimais. Tokia arogancija žmones įskaudino.
Tik prieš šiuos rinkimus žurnalistai ėmė labai mandagiai uždavinėti klausimus – nors ir vos neapsivemdami – SD lyderiui Jimmie Akkesonui. Kad nebūtų galima kabėti apie provokaciją, apie kažkokį partijos vadovo pjovimą.
Anksčiau buvo klausinėjama tarsi norint parodyti, koks jis durnas. Dabar stengiamasi užduoti sudėtingus, kvalifikuotus klausimus – taip, atskleidžiant, kad kai kurie Akessono argumentai tikrai absurdiški, bet jokiu būdu nekišant kažkokių šypsenėlių“, – mano M.Malling.
Jos manymu, reikėtų kalbėti apie gerovės valstybės išlaikymo kainą – tokią šalį, „beje, norime kurti ir Lietuvoje – bet net Švedijoje nelabai pavyksta“.
„Čia ir per pagrindinius debatus kalbama būtent apie tai. Galbūt čia didžiųjų partijų komunikacinė sėkmė, bet jų atstovai stengiasi kalbėti ne apie imigraciją. Jie kalba apie saugumą ir tikrai nesako, kad apie saugumą dėl imigrantų.
Jei kalba apie švietimą, jie neaiškina, kad mokslų rezultatai prastesni, nes imigrantų vaikai nemoka švedų kalbos ir triukšmauja, o svarsto apie mokytojų galimybes turėti tvarkingas klases.
Kitaip tariant, debatai šiek tiek „pasukti“, kad SD nekalbėtų tik apie tai, ką nori“, – tvirtino M.Malling.
