Pasak politiko, Europos Vadovų Tarybos prezidento institucija kaip tik ir buvo sukurta tam, kad sujungtų valstybių narių interesus, nukreiptų ES diplomatiją ir vykdytų užsienio politiką ta linkme, kokia yra sutarta tarp Sąjungos šalių. Jis turėtų atstovauti ES, kaip visumos, interesams.
Tačiau, anot R.Sikorskio, pastarojo meto tarptautinės krizės parodė, kad atskiros šalys nori atsukti laiką atgal iki tol, kai buvo sukurta ši institucija, ir sprendimus perimti į savo rankas.
Ukrainos klausimo net nėra ant ES „derybų stalo“. Vietoje to Vokietija ir Prancūzija, kurių nė viena neturi sienos su Ukraina, ėmėsi Rusijos agresijos suvaldymo klausimo. Joms sekasi tik iš dalies.
„Ukrainos klausimo net nėra ant ES „derybų stalo“. Vietoje to Vokietija ir Prancūzija, kurių nė viena neturi sienos su Ukraina, ėmėsi Rusijos agresijos suvaldymo klausimo. Joms sekasi tik iš dalies.
Priežastys aiškios. Finansinė krizė Europoje parodė, kurios šalys yra „iždininkės“, todėl ir galutinių sprendimų priėmėjos. Tačiau tai neatitinka užsienio politikos situacijos. Rusija šį vidinį susiskaldymą išnaudoja“, – rašo buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras.
R.Sikorskio teigimu, ES narės turi nuspręsti, ar šis klausimas turi būti sprendžiamas atskirų valstybių, ar ES, kaip tokios. Jei jos renkasi pastarąjį variantą, tuomet turi atstovauti bendrai Europos politikai, nepaisant spaudimo šalių viduje.
„Tai ypač aktualu Vokietijai. Graikijos krizė parodė, kad, jei tu esi įvykių centre, tai esi tas, kurį labiausiai kaltina dėl nesėkmės.
Jei nesėkmė bus patirta Ukrainoje, taip pat galės būti kaltinama Vokietija. Turėtume grįžti prie ištakų ir suteikti Europos Vadovų Tarybos prezidentui įgaliojimą atlikti savo darbą. Tik tuomet galėsime vertinti savo pasiekimus“, – tikina R.Sikorskis.
