Į klausimą, ar karas gali grėsti ir Lenkijai, R.Sikorskis atsakė, kad kol kas karas vyksta tarp kaimynių.
„Nemanau, kad Lenkiją, NATO narę, tas „gaisras“ pasieks. Bet mes, Vyriausybė, manome, kad jėga atbaido, o silpnumas provokuoja. Todėl džiaugiuosi, kad Viršūnių susitikime Niuporte kalbėta apie tai ir iš prezidento (Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis – red.past.) girdėjome, kad naujosios Vyriausybės prioritetas bus didesnis pagreitis gynybos ir saugumo reikaluose“, – teigė R.Sikorskis.
Anot Lenkijos užsienio reikalų ministro, iššūkių, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europa, atsiranda vis daugiau ir nespėjama į juos tinkamai reaguoti, o Ukraina atsidūrė ties bedugne.
„Praeityje Ukraina praleido keletą galimybių žengti takeliu, kuriuo eina dabar Lenkija. Bet ir Europa neišvengė klaidų“, – aiškino R.Sikorskis.
Praeityje Ukraina praleido keletą galimybių žengti takeliu, kuriuo eina dabar Lenkija. Bet ir Europa neišvengė klaidų, – aiškino R.Sikorskis.
Vakarai nuolat atsilieka imdamiesi veiksmų, padaro per mažai, kad atgautų V.Putino pagarbą ir paveiktų jo veiksmus. Pasak ministro, Lenkijos argumentai buvo vieni, ES – kiti. „Turiu vilties, dabar viskas pasikeis“, – kalbėjo jis.
Svarstydamas, ar V.Putinas dar gali sustoti, R.Sikorskis teigė manąs, kad tam tikra pauzė Rusijos prezidentui būtų naudinga, nes pavasarį pašaukti į tarnybą kariai dar nėra apmokyti.
Be to, karas Ukrainoje Rusijoje nėra plačiai aptarinėjamas, o šio konflikto kaštai Rusijai – milžiniški. Anot R.Sikorskio, „Krymo okupacija ir perėmimas per penkerius metus kainuos nuo 30 iki 50 mlrd. eurų“. Donbasas – dar brangiau.
R.Sikorskis sako pasigedęs ir griežto Europos atsakymo į V.Putino pareiškimus, kad jis galėtų užimti Kijevą per dvi savaites. Bet yra vilties, kad naujoji ES vadovybė bus ryžtingesnė.
„Jeigu manęs klausiate, ką planuoja V.Putinas, tai atsakysiu, kad programa, kurią jis pavaizdavo savo pasisakymais, yra labai drąsi ir mums rizikinga“, – į klausimą, kas Europos laukia per artimiausius mėnesius, atsakė R.Sikorskis.
