Generalinio prokuroro Williamo Barro pateiktose slaptos ataskaitos išvadose teigiama, kad tyrimo metu „nebuvo nustatyta, kad D.Trumpo rinkimų komandos nariai buvo slapta susimokę ar koordinavo savo veiksmus su Rusijos vyriausybe, šiai vykdant kišimosi į rinkimus veiklą“.
Tiesa, kyla klausimų dėl formuluotės apie galimą prezidento bandymą kliudyti teisingumui. „Ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas įvykdė nusikaltimą. Tačiau jis ir nereabilituotas“, – išvadose cituojamas R.Muelleris.
Savo ruožtu W.Barras rašo, kad R.Muelleris paliko neišspręstus „sudėtingus teisės ir fakto klausimus apie tai, ar prezidento veiksmai ir ketinimai galėtų būti laikomi trukdymu teisingumui“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Svarbiausios JAV specialiojo prokuroro tyrimo dėl Rusijos išvados
Demokratai ieško atsakymų
Vos W.Barrui paskelbus tyrimo išvadas, prezidentas tviteryje paskelbė esąs visiškai išteisintas ir nuo sąmokslo su Rusija, ir nuo bandymo kliudyti teisingumui. Tą pakartojo ir Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.
Demokratė, Senato pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris paviešino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad „generalinio prokuroro Barro laiškas kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“.
Pasak N.Pelosi ir Ch.Schumerio, kadangi išvadose nėra paneigiamas D.Trumpo bandymas kliudyti teisingumui, visa R.Muellerio ataskaita „turi būti nedelsiant paviešinta“.
Jie kaltino W.Barrą šališku nusiteikimu prieš R.Muellerio tyrimą, teigė, „kad jis nėra neutralus stebėtojas, negali priimti objektyvių sprendimų apie ataskaitą“.
Prieš 2018-ųjų pabaigoje D.Trumpui W.Barrą paskiriant generaliniu prokuroru, buvo paviešinta pernai pavasarį jo siųsta žinutė, kurioje jis kritikuoja tyrimą dėl galimo D.Trumpo bandymo trukdyti teisingumui. Tuomet apžvalgininkai kėlė abejones dėl W.Barro objektyvumo.
„Bendrojo gėrio supratimo krizė“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI)g dėstytojas, politologas Linas Kojala feisbuke rašo, kad „bendrojo gėrio supratimas patiria krizę“.
„Opozicijos komentaruose išlenda nusivylimo atodūsiai – lyg tikroji pergalė būtų buvusi alternatyvus dokumentas, konstatavęs, kad pareigas einantis JAV prezidentas yra faktiškai svetimos valstybės agentas. Bendrojo gėrio supratimas tikrai patiria krizę“, – rašo jis.
Pasak politologo, tokia politinė priešprieša nėra būdinga vien šiems laikams.
„Tiems, kas domėjosi JAV Tėvų kūrėjų – Washingtono, Jeffersono, Hamiltono, Madisono, Monroe ir kitų – tarpusavio santykiais, dabartinė situacija neatrodytų labai nauja. Washingtonas niršto ant Jeffersono bei respublikoniškosios spaudos, kuri pirmąjį JAV prezidentą bandė paversti britų įtakos agentu.
Tuo metu pats Jeffersonas buvo nuolatos kaltinamas išdavikišku atidirbinėjimu Prancūzijai. Hamiltoną politiniai oponentai bandė nuskandinti paviešindami informaciją apie neištikimybę žmonai. O galiausiai Jeffersonas net nepasirodė pirmojo prezidento laidotuvėse; nors vėliau, pats tapęs prezidentu, tarsi gražiai atsiliepė apie Washingtoną vienoje savo kalbų, velionio žmona neslėpė pykčio ir įvertino tai kaip sarkazmą“, – „Facebook“ rašo L.Kojala.
Pasak politologo, „Muellerio tyrimo išvadose nėra vienareikšmiško atsakymo, ar Trumpas nekliudė tyrėjams, tačiau bet kuriuo atveju tai yra prezidentui palankus konstatavimas“.
Praeityje D.Trumpą kritikavęs respublikonų senatorius Mittas Romney tyrimo išvadas vadino „geromis naujienomis“.
„Geros naujienos, kad specialusis tyrėjas priėjo išvadų, jog nei prezidentas, nei jo kampanija nesudarė sąmokslo su Rusijos vyriausybe. Atėjo metas šiai šaliai judėti pirmyn“, – rašė M.Romney.
Neatsakyti klausimai
CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas rašo, kad, nepaisant D.Trumpui palankių tyrimo išvadų, lieka daug neatsakytų klausimų.
Vienas jų – kodėl D.Trumpas, žinodamas, kad nebuvo jokio sąmokslo, elgėsi tarsi puolęs į paniką, pavyzdžiui, atleido buvusį Federalinių tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey pripažindamas, kad priežastis – tyrimas dėl Rusijos?
S.Collinsas: „Dar vienas neatsakytas klausimas: kodėl tiek daug žmonių, įskaitant patį prezidentą, melavo apie kontaktus su rusais, o tada bandė juos nuslėpti, pavyzdžiui, „Trump Tower“ įvykusį susitikimą tarp jo kampanijos komandos ir rusų, siūliusių purvo apie Hillary Clinton?“
„Dar vienas neatsakytas klausimas: kodėl tiek daug žmonių, įskaitant patį prezidentą, melavo apie kontaktus su rusais, o tada bandė juos nuslėpti, pavyzdžiui, „Trump Tower“ įvykusį susitikimą tarp jo kampanijos komandos ir rusų, siūliusių purvo apie Hillary Clinton?“, – CNN rašo S.Collinsas.
„Politico“ redaktorius Blake'as Hounshellas taip pat kelia klausimus dėl sunkiai suprantamo D.Trumpo elgesio Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, bandymo nuslėpti viešbučio Maskvoje projektą, vystytą tuo metu, kai D.Trumpas jau dalyvavo rinkimuose.
„Keisčiausi yra Trumpo asmeniniai santykiai su Vladimiru Putinu, kurio jis niekada nekritikuoja. 2018-ųjų liepą spaudos konferencijoje jis stovėjo šalia Rusijos vadovo ir sakė: „Pasitikiu savo žvalgybininkais, tačiau pasakysiu jums, kad prezidentas Putinas smarkiai neigė (Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus)“, – rašo B.Hounshellas.