Platinamame įraše tvirtinama:
„Tai, kad 1939 m. įvykiai nebuvo Lenkijos–sovietų karu, aiškiai rodo menkas lenkų karių pasipriešinimas.
Paprastai, artėjant Raudonajai armijai, lenkų daliniai paprasčiausiai pasiduodavo. Buvo tik pavieniai pasipriešinimo židiniai.
Raudonosios armijos nuostoliai išlaisvinant didžiulę teritoriją (200 tūkst. kv. km, 13 mln. žmonių) buvo maždaug 10 kartų mažesni nei mūšiuose prie Khalkhin Golo ir 100 kartų mažesni nei 1939-40 m. sovietų-somių kare“.
Paini šalies istorija
Lenkijos Respublika buvo suvereni valstybė, kai 1939 metais iš skirtingų pusių ją užpuolė dvi totalitarinės galybės – Vokietija ir Sovietų Sąjunga.
Vieniša buvusi Lenkija turėjo nusileisti, tačiau nekapituliavo. Nors visa valstybės teritorija buvo okupuota, Lenkijos Respublika dalyvavo kare ir išliko antihitlerinės koalicijos narė nuo pirmųjų iki paskutiniųjų karo akimirkų.
Nepaisant teritorijos okupacijos, Lenkijos valstybė egzistavo: turėjo savo valdžią (atstovaujamą Lenkijos Respublikos emigracinės vyriausybės), nenutrūkstamai veikiančias diplomatines atstovybes visame pasaulyje.
Buvo išlaikytas Lenkijos valstybės teisinis tęstinumas, nes tarptautinėje arenoje valstybė legaliai disponavo visa teritorija bei teisėtai atstovavo Lenkijos Respublikos piliečiams.
Jau 1938 m. spalį Stalinas siekė užmegzti diplomatinius santykius, o vėliau ir politinį bendradarbiavimą su Trečiuoju reichu.
1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas. Į jį buvo įtrauktas slaptas protokolas, kuriame išdėstytas Lenkijos padalijimo tarp SSRS ir Vokietijos planas.
Plačiau apie tai skaitykite: Svarstymai apie terorą sovietmečio Lenkijoje: epochos atradimas ar paprastas neišmanymas?
Pasidalijo Europą
Kartu su 1939 m. nepuolimo paktu abi šalys pasirašė ir slaptus protokolus, nustatančius „įtakos sferų“ ribas, kuriose Sovietų Sąjunga ir Trečiasis reichas susitarė įkurti savo kontroliuojamus politinius režimus ir prireikus vykdyti okupacijas bei teritorines aneksijas.
Konkrečiai dėl Lenkijos slaptas susitarimas buvo toks:
„Lenkijos valstybę sudarančių regionų teritorinio ir politinio pertvarkymo atveju Vokietijos ir SSRS interesų sferų riba eis maždaug pagal Narevo, Vyslos ir Sano upių liniją.
Klausimas, ar abipusiai naudinga išsaugoti nepriklausomą Lenkijos valstybę ir kokios bus šios valstybės ribos, gali būti galutinai išsiaiškintas tik tolesnės politinės raidos eigoje....“.
Kariniai veiksmai prieš „neegzistuojančią“ valstybę
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija pradėjo karą prieš Lenkiją. Tuomet Sovietų Sąjunga įvedė savo karius į suverenią Lenkijos teritoriją, nors ir nepaskelbusi karo, tačiau Viačeslavo Molotovo Lenkijos pasiuntiniui Maskvoje įteikta nota skambėjo ganėtinai vienareikšmiškai:
„Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė praktiškai nustojo egzistuoti. Taigi tarp SSRS ir Lenkijos sudarytos sutartys nustojo galioti.
Palikta pati sau ir be vadovybės, Lenkija tapo patogiu lauku visokiems atsitikimams ir netikėtumams, galintiems kelti pavojų SSRS. Todėl, būdama iki šiol neutrali, sovietų vyriausybė nebegali neutraliai vertinti šių faktų ir Ukrainos bei Baltarusijos gyventojų bejėgės padėties.
Atsižvelgdama į šią padėtį, Sovietų Vyriausybė nurodė Raudonosios armijos Vyriausiajai vadovybei įsakyti kariuomenei kirsti sieną ir paimti savo apsaugon Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos gyventojų gyvybes ir turtą.“
Okupacijos apibrėžtis
Visi šie SSRS kariuomenės veiksmai aiškiai atitinka okupacijos apibrėžimą, pateiktą 1899 priimtos Hagos konvencijos Dėl sausumos karo įstatymų ir papročių ir 1907 Hagos konvencijoje Dėl bombardavimo iš jūrų pajėgų per karą 42 straipsnyje pateiktą apibrėžimą.
„Teritorija pripažįstama okupuota, jei ji faktiškai yra priešo kariuomenės valdžioje.
Okupacija apima tik tas teritorijas, kuriose ši valdžia yra įsitvirtinusi ir gali vykdyti savo veiklą“.
Ši norma yra esminė šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje apibrėžiant „okupacijos“ sąvoką.
Savo ruožtu, okupacijos režimas suponuoja visą eilę okupacinės šalies įsipareigojimų civiliams gyventojams, kurie pirmiausia įtvirtinti Ženevos konvencijose.
Jos antrasis straipsnis skelbia, kad karinis konfliktas pripažįstamas tokiu, prasidėjus karo veiksmams, net jei viena iš šalių atsisako tą pripažinti:
„Be nuostatų, kurių privaloma laikytis taikos metu, ši Konvencija taikoma visais atvejais, kai skelbiamas karas arba kyla koks nors kitas ginkluotas dviejų arba kelių aukštųjų susitariančiųjų šalių konfliktas, net jei viena iš jų karo nepripažįsta.
Konvencija taip pat taikoma visais atvejais, kai okupuojama visa aukštosios susitariančiosios šalies teritorija arba jos dalis, net jei okupacijai nesipriešinama ginklu“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos valstybė de jure niekada nenustojo egzistuoti, o jos vyriausybė tremtyje veikė nuo 1939 iki 1991 m., galima drąsiai teigti, kad Sovietų Sąjunga vykdė karines operacijas kitos suverenios valstybės teritorijoje.
Todėl, šiuolaikinės tarptautinės teisės požiūriu, yra visos prielaidos tai laikyti karu ir agresija, nepaisant to, koks buvo karo veiksmų mastas.
Valstybinio lygio melagiena
Minint 85-ąsias SSRS ir nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Lenkiją metines, Rusijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad Raudonoji armija užkirto kelią Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos gyventojų genocidui.
Rusijos ministerijos vaizdo įraše teigiama, kad sovietų kariai esą išlaisvino Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą iš Lenkijos okupacijos, o bandymai parodyti SSRS kaip agresorę „prieštarauja istorinei tiesai ir faktams“.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Sovietų Sąjunga ne kartą siūlė Lenkijai pagalbą atremiant Vokietijos agresiją, o Varšuva „rėmė agresyvią nacių politiką“.
Kitą dieną Vokietijos užsienio reikalų ministerija ironiškai atsakė Rusijai, parašydama repliką į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą. Vokietijos užsienio reikalų ministerija Lenkijos padalijimo žemėlapio paskelbimą palydėjo grotažymėmis „#Molotovo-Ribentropo paktas“ ir „#Hitlerio-Stalino paktas“.
Nepriklausomas portalas „Agentstvo“ priminė, kad Vladimiras Putinas taip pat iškraipo istoriją. Duodamas interviu Tuckeriui Carlsonui jis teigė, kad esą būtent Lenkija „privertė“ nacistinę Vokietiją 1939 m. įsiveržti į Lenkiją. Lenkijos užsienio reikalų ministerija šį teiginį pavadino melagingu ir atkirto, kad hitlerinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė prieš Lenkiją nukreiptą susitarimą – Molotovo-Ribbentropo paktą.
15min verdiktas: melas. karinius veiksmus prieš Lenkiją vykdė SSRS ir Vokietija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
