Recepo Tayyipo Erdogano Turkija – į žiniasklaidos cenzūros liūną nyranti šalis

Gruodžio 14 d. Turkijos policija įvykdė reidą didžiausiu tiražu leidžiamo šalies laikraščio „Zaman“ būstinėje ir vieno TV kanalo pastate, o mažiausiai 24 žmonės buvo suimti. Tarp suimtųjų buvo laikraščio vyriausiasis redaktorius ir TV kanalo direktorius.

Dar prieš dešimtmetį Recepas Tayyipas Erdoganas, tuo metu užėmęs šalies premjero postą, teikė daugybę vilčių – Ankara nebuvo įtraukta į 2003 m. Irako karą, siekė narystės ES ir tęsė ekonomines reformas.

Nors šiems žmonėms buvo pateikti kaltinimai teroristinės grupės įkūrimu, tačiau daugelis politikos ekspertų neabejoja, kad šie areštai yra Turkijos valdžios kerštas jiems neparankiems žurnalistams.

Dar prieš dešimtmetį Recepas Tayyipas Erdoganas, tuo metu užėmęs šalies premjero postą, teikė daugybę vilčių – Ankara nebuvo įtraukta į 2003 m. Irako karą, siekė narystės ES ir tęsė ekonomines reformas.

Paprasti turkai jautė kylantį gyvenimo lygį, pasididžiavimą ir viltį. Pradžioje dariusi populiarius ir sveikintinus sprendimus, šiandien Turkijos vyriausybė nuėjo visiškai priešinga kryptimi.

„Scanpix“/AP nuotr./Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkijos prezidentu tapęs R.T.Erdoganas virto parodija – nemažai turkų jo neapkenčia, o savo naujausiais ekscentriškais pareiškimais jis tapo idealiu žurnalistų pajuokos taikiniu. Prie naujojo Turkijos vadovo populiarumo neprisidėjo ir nauji jam pastatyti prezidento rūmai su daugiau negu tūkstančiu jam vienam skirtų kambarių. Šios rezidencijos tikslios statybų kainos iki šiol nežino niekas, nes ji paskelbta valstybine paslaptimi.

Nauji valdžios priimti įstatymai policijai leidžia apieškoti ir sulaikyti žmones ir įmones, remiantis „pagrįstu įtarimu“, bet ne konkrečiais įrodymais. Be to, Ankara imasi griežtų suvaržymų prieš socialinius tinklus, kuriuos R.T.Erdoganas kartą pavadino „didžiausia grėsme visuomenei“.

Šiuo metu Turkijoje yra užblokuota daugiau negu 50 tūkstančių interneto svetainių, tarp kurių vienu metu buvo ir „YouTube“ bei „Twitter“. Tiesa, po Konstitucinio teismo išaiškinimo šios dvi svetainės vėliau buvo atblokuotos.

Nepaisant to, kad Turkijos visuomenės parama valdančiajai R.T.Erdogano „Teisingumo ir plėtros partijai“ (AKP) yra pakankama, tačiau jos vykdoma politika smarkiai kenkia šalies įvaizdžiui užsienyje. Štai Briuselyje jau pasigirdo balsų, kad ES turėtų visiškai nutraukti derybas su Turkija dėl narystės bloke.

Šiuo metu Turkijoje yra užblokuota daugiau negu 50 tūkstančių interneto svetainių, tarp kurių vienu metu buvo ir „YouTube“ bei „Twitter“. 

R.T.Erdoganas savo rinkėjams pažadėjo sukurti „Naująją Turkiją“, kurioje nebūtų įsišaknijęs nepotizmas, korupcija, o gyventojams atsivertų didesnės saviraiškos galimybės ir būtų siūlomos kokybiškesnės socialinės paslaugos.

Nors per pirmąjį AKP valdymo dešimtmetį Turkijos ekonomika ir sparčiai augo, o turkų gaunamos pajamos taip pat stiebėsi į viršų, tačiau jau keletą pastarųjų metų šalies ūkis stagnuoja.

Turkijai būtina skatinti žmonių iniciatyvumą ir inovacijas šalyje, bet šie tikslai tikrai nebus pasiekti persekiojant ir baudžiant šalies žiniasklaidą.