Jis pabrėžė, kad rusai uždraudė Azerbaidžano lėktuvui leistis ne tik Grozne, bet ir keliuose kituose Rusijos oro uostuose. Be to, net ir po to, kai jau buvo aišku, kad jie keleivinį lėktuvą numušė priešlėktuvine raketa, rusai ne tik nesuteikė jam jokios pagalbos, bet ir toliau trikdė jo navigacijos ir ryšių sistemas didelę dalį skrydžio į Kazachstaną.
Pasak jo, tai apsunkino įgulos galimybes saugiai pasiekti kitą aerodromą.
Vis dėlto pagrindinis klausimas: kaip rusams sugebėjo raketomis pataikyti į keleivinį lėktuvą?
„Keleivinio lėktuvo dydis yra dešimtis kartų didesnis nei drono. Aptikimo sistemose, oro gynybos radaruose šių objektų atspindys labai skiriasi. Tai reiškia, kad tokius objektus supainioti labai sunku“, – pažymi ekspertas.
Jis pabrėžė, kad, be dydžio skirtumo, kamikadzių dronų ir keleivinių lėktuvų greitis ir skrydžio aukštis, taip pat paties maršruto pobūdis yra visiškai skirtingi.
„Labai, labai sunku supainioti drono skrydį, kuris paprastai skrenda gerokai mažesniame aukštyje, mažesniu greičiu ir kitokiais maršrutais nei civiliniai orlaiviai. Čia reikėtų dar labai pasistengti, arba iš tikrųjų leisti nepasirengusiam, neprofesionaliam ir neapmokytam personalui valdyti priešlėktuvinę sistemą“, – mano analitikas.
Aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincas neatmeta, kad rusai numuštą Azerbaidžano lėktuvą pasiuntė į Kazachstaną turėdami konkretų tikslą. Jo nuomone, jie tikėjosi, kad lėktuvas nepasieks Kazachstano ir nukris Kaspijos jūroje, o tai palaidotų jų nusikaltimo įrodymus.
