Tarp 22 laišką pasirašiusių politikų, yra Vaclavo Havelo, Lecho Walęsos, Aleksandro Kwasniewskio, Michalo Kovačo, Valdo Adamkaus, Vairos Vykės-Freibergos ir Emilio Constantinescu parašai. Jie visi prašė JAV prezidentą nelikti abejingu stebėtoju dabartiniuose buvusių Rytų bloko valstybių ir Rusijos santykiuose. Jų teigimu, Rusija grįžo į pasaulio areną kaip „revizionistinė jėga", turinti savo tikslų ir siekianti jų naudodama XIX amžiaus taktiką ir XXI amžiaus metodus. Todėl B.Obama, kalbėdamas apie „perkrovimą" santykiuose su Rusija, turėtų nepamiršti ir savo sąjungininkų Rytų Europoje interesų.
Užsienio žiniasklaida pažymi, kad buvę lyderiai susirūpinę ir dėl to, kad NATO nesiėmė jokių veiksmų kilus Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui, nors buvo pažeistos tarptautinės sutartys.
NATO parodė silpnumą
Užsienio žiniasklaida pažymi, kad buvę lyderiai susirūpinę ir dėl to, kad NATO nesiėmė jokių veiksmų kilus Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui, nors buvo pažeistos tarptautinės sutartys. Taip elgdamasis Aljansas parodė savo silpnumą, todėl vertėtų šią organizaciją sustiprinti.
Būdamos JAV sąjungininkės Rytų ir Vidurio Europos valstybės jaučiasi dėkingos JAV už tai, kad jos padėjo joms išsivaduoti iš už geležinės uždangos ir už tai, kad visą laiką jas rėmė, kai tose šalyse viešpatavo komunistinis režimas. Prie to labai prisidėjo Ronaldas Reaganas ir kiti respublikonų partijos lyderiai, tačiau dabar, kaip pabrėžė Lenkijos analitikas Olafas Osica, Demokratų partijos administracija yra skeptiškesnė, bailesnė ir vis kalba apie „realistinį" požiūrį santykiuose su Rusija, taip „idealizuodama" stiprėjančią Maskvos galią.
Rytų ir Vidurio Europos valstybės laiko save JAV draugais, nes Jungtinės Valstijos dėjo maksimumą pastangų, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės galėtų prisijunti prie Vakarų organizacijų, tačiau pelnytą pasitikėjimą JAV turėtų stengtis išsaugoti. Viena iš pasitikėjimo Vakarais priemonių yra priešraketinės gynybos sistemos elementai, kuriuos buvo numatyta dislokuoti Čekijoje ir Lenkijoje. „Atsisakyti šio projekto arba įtraukti į jį Rusiją, nepasikonsultavus su Čekija ir Lenkija, reikštų apvilti šio regiono pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis", – sakoma laiške. Todėl pasirašę laišką politikai ragina B.Obamą užimti tvirtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu: „Žinant mūsų patirtį, tvirtesnė vertybėmis paremta politika ne tik padidintų Vakarų saugumą, bet ir priverstų Maskvą būti teigiamiau nusiteikusiai dėl bendradarbiavimo."
Į laišką sureagavusi JAV spauda taip pat pripažįsta, kad ir 20 metų praėjus po Berlyno sienos griuvimo, Rusija tebenori rodyti viršenybę Rytų Europoje ir kad Vakarams reikėtų padėti jai pamiršti tokius ketinimus. Todėl kai praėjusiais metais tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas pasiekė su Čekija ir Lenkija susitarimą, kad tose valstybėse bus išdėstyti priešraketinio skydo elementai, šiose valstybėse daug kas tokį sumanymą įvertino labai palankiai. Tačiau Rusijai vis energingai tebeprieštaraujant, B.Obama jau prakalbo apie realistinį požiūrį ir tai, kad vertėtų peržiūrėti šį susitarimą.
Į laišką sureagavusi JAV spauda taip pat pripažįsta, kad ir 20 metų praėjus po Berlyno sienos griuvimo, Rusija tebenori rodyti viršenybę Rytų Europoje ir kad Vakarams reikėtų padėti jai pamiršti tokius ketinimus.
„Jei toks „realistinis" požiūris būtų dominavęs paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje, mes šiandien nebūtume NATO nariai, ir nebūtų buvę kalbos apie vieningą, laisvą ir taikią Europą, kuri tebeatrodytų kaip tolima svajonė."
Staigi reakcija rodo susirūpinimą
Tai, kad šis buvusių valstybių vadovų laiškas pasirodė jau kitą dieną po B.Obamos vizito į Maskvą rodo, kad Rytų Europos šalys yra labai susirūpinusios dėl dabartinės padėties. Pakako Rusijai pagrasinti, kad ji dislokuos raketas šalia Lenkijos, jei JAV toliau stums šį projektą, ir diskusijos dėl priešraketinio skydo jau nustumtos į šalį ir atidėtos vėlesniam laikui. B.Obama pabandė užtikrinti Maskvą, kad skydas nukreiptas prieš tokias valstybes kaip Iranas, kuris yra svarbus Rusijos prekybinis partneris. Tai sukėlė nerimą Rytų ir Vidurio Europos valstybių sostinėse, kurios susirūpino, kad toks siauras Vakarų požiūris nenuvestų prie negerų susitarimų su Rusija. Tai, kad B.Obama nori „perkrauti" santykius su Rusija, yra gerai, blogai tai, kad Rusija elgiasi taip, tarsi šiame regione paskutinis žodis vis dar priklauso jai.
„Mes tikėjomės, kad santykiai su Rusija pagerės ir Maskva pagaliau pripažins visišką šių valstybių suverenumą ir nepriklausomybę po to, kai jos prisijungė prie NATO ir Europos Sąjungos, bet taip neatsitiko. Vietoj to Rusija ėmėsi revizionistinės jėgos politikos", – rašoma laiške. Kad sunerimusios valstybės yra teisios, iliustruoja kad ir dujų tiekimo Ukrainai nutraukimas. Be to, Rusija ėmėsi politiškai motyvuotų investicijų, kyšininkavimo ir manipuliavimo žiniasklaida, siekdama savo interesų ir mesdama iššūkį Rytų ir Vidurio Europos transatlantinei orientacijai.
„Per daug panikuoja"
Tačiau yra ir tokių apžvalgininkų, kurie mano, kad šis laiškas savo tonu „per daug panikuojantis, nors B.Obama užtikrino, kad nepaaukos šio regiono interesų gerindamas santykius su Rusija". Jiems atkirto lenkų analitikas Bartoszas Wyszniewskis pareikšdamas, jog jei nori, kad tave išgirstų, reikia kalbėti labai garsiai, o norint ką nors gauti iš Vašingtono, dar reikia būti ir labai iškalbingam. Šis Lenkijos užsienio reikalų institute dirbantis analitikas atkreipė dėmesį į tai, kad tame 3000 žodžių laiške nėra nė užuominos apie Ukrainą ir tolesnę NATO plėtrą, jame tik labai trumpai minima Gruzija. Jo nuomone, tai parodo, kad nors Rytų Europos šalys yra konsoliduotos nuo tada, kai prieš 20 metų ėmė siekti nepriklausomybės, jos nėra labai linkusios galvoti apie kitas valstybes, kurios to dar tik siekia. Vis dėlto šis buvusių valstybių vadovų laiškas yra „labai realistiškas priekaištas, sufleruojantis B.Obamai, kokius prioritetus turėtų pasirinkti jo administracija".
