S.Rabuka pakeitė impozantiškąjį Franką Bainimaramą, kuris per 2006-ųjų perversmą nuvertė vyriausybę ir po metų tapo premjeru.
Išeidamas iš parlamento pastato, kad būtų prisaikdintas šalies prezidento, 74-erių S. Rabuka sakė besijaučiantis „nuolankus“.
Dukart perversmo lyderis ir buvęs premjeras, pramintas „Rembo“, per slaptą balsavimą parlamente gavo 28 balsus ir įveikė 27 balsus surinkusį F.Bainimaramą, pranešė parlamento pirmininkas Naiqama Lalabalavu.
Pats F.Bainimarama atrodė susitaikęs su pralaimėjimu. Po balsavimo jis šypsodamasis sakė žurnalistams, kad „tai demokratija“.
Važiuodami pro parlamento pastatą sostinėje Suvoje automobiliai pergalingai signalizavo.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern savo pareiškime pasveikino S.Rabuką.
„Labai vertiname Fidžį kaip artimą draugą ir partnerį, su kuriuo siekiame bendrų prioritetų regione“, – sakė ji.
Fidžis yra tarp daugiausiai gyventojų turinčių ir labiausiai klestinčių Ramiojo vandenyno salų valstybių. Ji valdant F.Bainimaramai suartėjo su Kinija.
S.Rabuka yra parodęs norą nusigręžti nuo Pekino ir rinktis bendradarbiavimą su tradicinėmis sąjungininkėmis Australija bei Naująja Zelandija.
Abiem varžovams stengiantis suburti koalicinę vyriausybę po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų, Suvos gatvėse buvo dislokuota kariuomenė.
Remdamasis nepagrįstais pranešimais apie etninį smurtą, F.Bainimarama sakė, kad kariuomenė reikalinga „įstatymui ir tvarkai“ palaikyti.
Tačiau S.Rabuka – jau ėjęs ministro pirmininko pareigas 1992–1999 metais – pareiškė, kad vyriausybė „sėja baimę ir chaosą“ ir „bando supriešinti tautą pagal rasę“.
