Pavojingas kalbėjimas?
Svarbūs faktoriai užkrečiant koronavirusu – kalbėjimas ir kvėpavimas, nes jų metu išsiskiria kvėpavimo takų sekretų lašeliai, kurie gali išplisti ore ir potencialiai užkrėsti netoliese esančius asmenis.
Sveikatos apsaugos specialistai kontaktą su šiais lašeliais įvardijo kaip pagrindinį COVID-19 perdavimo būdą. Šie lašeliai gali perduoti virusą nuo vieno žmogaus kitam, jei nusileidžia ant akių, nosies ar burnos. Tačiau jie gana greitai nukrinta ant žemės ar kitų paviršių.
Kai kurie tyrėjai sako, koronavirusas gali būti perduodamas ir per aerozolius – itin mažas daleles, kurios ore išsilaiko ilgiau nei dideli lašeliai. Šiuos aerozolius galima tiesiogiai įkvėpti.
Tai galėjo nutikti restorane Guangdžou mieste Kinijoje. Čia užsikrėtęs asmuo, kuriam dar nepasireiškė simptomai, perdavė virusą penkiems kitiems asmenims, sėdėjusiems prie gretimų stalelių. Remiantis vienu tyrimu, patalpoje ventiliacija buvo prasta – ventiliatoriai buvo išjungti, rašo WSJ.
Aerozoliai su virusu, kuriuos užsikrėtęs asmuo išskyrė kvėpuodamas ar kalbėdamas, galėjo laikui bėgant susikaupti ore, o stiprus oro gūsis iš ant sienos esančio oro kondicionieriaus galėjo padėti daleles recirkuliuoti, rašoma dar nepatvirtintoje studijoje.
Profesorius Yuguo Li iš Honkongo universiteto teigė, kad pakankamas vėdinimas vietose, kuriose žmonės lankosi ir dirba, yra labai svarbus. Tinkama ventiliacija, kai oras stumiamas lubų link ir išleidžiamas lauk ar kai šviežias oras įleidžiamas į vidų, „praskiedžia“ viruso kiekį erdvėje ir taip sumažina užsikrėtimo riziką.
WSJ rašo, kad kitas svarbus faktorius – ilgas kontaktas: 15 minučių ar ilgesnis, be apsaugos priemonių, nuo užsikrėtusio žmogaus esant mažesniu nei dviejų metrų atstumu.
Johnas Brooksas iš JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro teigė, kad užsikrėsti galima ir per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, jei viruso nešiotojas nusičiaudi į veidą arba vyksta intymus kontaktas paskleidžiant daug kvėpavimo takų sekretų lašelių.
„Superskleidėjai“ renginiai
Kovo 10 dieną choro repeticijos Vašingtono valstijoje metu užsikrėtė 87 proc. dalyvių. Choro nariai per 2,5 valandos keturis kartus pasikeitė vietomis, buvo susispaudę nedidelėje erdvėje, dauguma jų buvo vyresnio amžiaus, WSJ sakė epidemiologė Lea Hamner.
Pasak jos, susidėjo keli faktoriai. Visų pirma, dainuodami žmonės išskiria daug didesnių ir mažesnių kvėpavimo takų sekretų dalelių. Dainininkai taip pat giliai kvėpuoja, o tai padidina galimybę įkvėpti infekuotas daleles.
Panašus viruso perdavimas gali vykti ir kitose vietose, kur žmonės ilgą laiką giliai kvėpuoja ir garsiai kalba, pavyzdžiui, sporto klubuose, muzikos ir teatro pasirodymų metu, konferencijose, vestuvių ir gimtadienių vakarėliuose.
Skaičiuojama, kad 10 proc. COVID-19 sergančių žmonių yra atsakingi už 80 proc. užsikrėtimų, rašoma neseniai paskelbtame „Wellcome Open Research“ tyrime.
Kai kurie žmonės gali turėti didesnį viruso kiekį ar pagaminti daugiau lašelių kalbėdami ar kvėpuodami. Jie aplinkinius gali lengvai užkrėsti ir uždaroje nedidelėje patalpoje su daug žmonių bei prasta ventiliacija, kai būna labiausiai užkrečiamame savo ligos taške, WSJ sakė profesorius iš Kalifornijos universiteto Jamesas Lloydas-Smithas.
„Tačiau apskritai rizika, kad užsikrėtęs asmuo perduos virusą kitiems, yra gana žema, – sakė Scottas Dowellas iš Billo ir Melindos Gates'ų fondo, skirto atsakui į COVID-19. – Kiekviename „superskleidėjų“ renginyje būna atvejų, kai niekas neužsikrečia.“
Kiek viruso reikia užsikrėsti?
Pasak ekspertų, būti lauke yra gana saugu. Tačiau dideli ir maži lašeliai kelia grėsmę net ir lauke tuo atveju, kai žmonės yra vienas arti kito, taip praleidžia ilgą laiką, WSJ sakė profesorė Linsey Marr.
Niekas nežino, kiek viruso reikia, kad žmogus užsikrėstų, tačiau neseniai atlikti tyrimai pateikia tam tikras užuominas.
Neseniai žurnale „Nature“ publikuotame tyrime rašoma, kad tyrėjai negalėjo išlaikyti viruso gyvastingo, jei paciento ėminyje iš gerklės ar milimetre skreplių buvo mažiau nei milijonas užkrečiamų ribonukleino rūgščių kopijų.
„Remiantis mūsų eksperimentu, daryčiau prielaidą, kad užkrečiamumui reikėtų didesnio [ribonukleino rūgščių kopijų] skaičiaus nei šis“, – sakė vienas iš tyrėjų Clemensas Wendtneris.
