„Pasmerktuosius automobiliu nuvežė į mišką. Čia buvo iškastos gilios duobės, į kurias kaliniams liepta atsigulti veidu žemyn. Po to jie buvo nušauti“, – rašoma egzekucijas vykdžiusio Michailo Matvejevo byloje.
Vyras Rusijos šiaurėje esančioje Solovkų koncentracijos stovykloje nužudė 1111 žmonių. Visoms egzekucijoms įvykdyti prireikė keturių dienų.
Tai buvo 1937-ieji, „Didžiojo valymo“ laikai – stalinistinių represijų kulminacija. Tada per 15 mėnesių buvo nužudyti apie 750 tūkst. Sovietų Sąjungos piliečių.
M.Matvejevas susikūrė savo masinių žudynių sistemą. Viename kambaryje kaliniai būdavo išrengiami, kitame – surišami, o tam, kad tylėtų, juos apsvaigindavo mediniu vėzdu. Grupėmis po 40–50 juos suguldydavo į sunkvežimį ir nuveždavo į egzekucijos vietą.
Masinė M.Matvejevo vykdytų egzekucijų kapavietė Karelijos miškuose buvo atrasta tik 1997-aisiais. Dabar, praėjus 20 metų, šie praeities siaubai provokuoja naujas represijas.
Šokiruojantys kaltinimai
Kalbėdama su žurnalistais nepriklausomos organizacijos „Memorial“, kuri tiria sovietinių laikų politines represijas ir gina žmogaus teises, biure, Jekaterina nesulaiko ašarų.
J.Dmitrijevo žmona: „Jie pasiėmė Natašą. Ji nuolat klausinėja, kur tėvelis, kada jis ją pasiims namo?“
„Jie atėmė Natašą. Ji nuolat klausinėja, kur tėvelis, kada jis ją pasiims namo?“ – pasakoja moteris.
Mergaitės tėvas, 61 metų Jurijus Dmitrijevas, vadovaujantis „Memorial“ skyriui Karelijoje, buvo suimtas pernai gruodį. Todėl dabar regiono sostinėje Petrozavodske jam teks stoti prieš teismą.
J.Dmitrijevui metami siaubingi kaltinimai, esą, jis pasinaudojo savo 11-mete įdukra Nataša pornografinės medžiagos kūrimui. Ieškinys iškeltas dėl keleto J.Dmitrijevo kompiuteryje rastų fotografijų, kuriose Nataša užfiksuota nuoga.
Sociokultūrinės ekspertizės centras nuotraukas priskyrė pornografijai. Tiesa, ta pati institucija atliko teisinę ekspertizę grupės „Pussy Riot“ ir Jehovos liudytojų „ekstremizmo“ bylose.
Pažinojusieji J.Dmitrijevą tokius kaltinimus griežtai neigia.
S.Krivenko: „Jam mesti kaltinimai yra niekiniai ir visi tai žino. Byla iškelta dėl jo darbo, skirto Stalino teroro aukų atminimui.“
„Tai visiškas absurdas. Visiškai neįmanoma“, – sakė kita J.Dmitrijevo dukra Jekaterina.
Kolegos „Memorial“ tikina, kad nuotraukos visiškai nesusijusios su pornografija, o aktyvistą siekiama įkalinti už jo profesinę veiklą.
„Jam mesti kaltinimai yra niekiniai ir visi tai žino. Byla iškelta dėl jo darbo, skirto Stalino teroro aukų atminimui“, – sakė „Memorial“ tarybos narys ir Žmogaus teisių tarybos prezidentas Sergejus Krivenka.
J.Dmitrijevo kompiuteryje rastas nuotraukas vargiai galima pavadinti pornografinėmis: jose užfiksuotas nuogas vaikas, nufotografuotas iš visų pusių.
Be to, prieš keletą metų darytomis nuotraukomis niekuomet nebuvo dalijamasi. Tačiau tai neužkirto kelio anoniminiam skundui išaugti į teismo procesą.
Aktyvisto advokato Viktoro Anufrijevo teigimu, nuotraukos turi visiškai nekaltą paaiškinimą: įsivaikinęs mergaitę J.Dmitrijevas, pats vaikystėje patekęs į vaikų namus, nuolat bijojo, kad vaikų teisių tarnybos neatimtų iš jo Natašos.
„Memorial“ Rusijos televizijoje buvo vaizduojama ne tik kaip politinė opozicija ar vidaus priešas, bet ir pedofilijos židinys.
Anot teisininko, kai Natašai buvo 3 ar 4 metai, darželio auklėtojos ant jos kūno rado mėlynių, vėliau pripažintų garstyčių pleistro paliktomis žymėmis.
Nuo tada J.Dmitrijevas, kaip įrodymą apie mergaitės išvaizdą, kompiuteryje laikė jos nuotraukas.
Sausį Rusijos televizija, remdamasi J.Dmitrijevo byla, sukūrė reportažą apie „Memorial“ – organizaciją, kurią ilgą laiką puolė Rusijos vyriausybė ir Kremliaus šalininkai.
Šįkart „Memorial“ buvo vaizduojama ne tik kaip politinė opozicija ar vidaus priešas, bet ir kaip pedofilijos židinys.
„Mes žinome, kad jam mesti kaltinimai yra nesąmonė. Mes žinome, kas jį apkaltino. Po reportažo jis tapo politiniu kaliniu“, – tikino „Memorial“ tyrimų ir informacijos centro direktorė ir ilgametė jo bendražygė Irina Fliege.
Jei J.Dmitrijevas bus pripažintas kaltu, jam gresia 15 metų kalėjimo.
Teroro šešėlis
J.Stalino režimas egzekucijų vykdytojus pasmerkė tokiam pat likimui kaip tūkstančius jų aukų. 1938-aisiais, praėjus metams po to, kai M.Matvejevas nužudė kalinius, pareigūnai suėmė jį patį.
M.Matvejevui buvo mesti kaltinimai piktnaudžiavimu valdžia ir teisės pažeidimu. Ironiška, tačiau tik besilaukiančios moters nužudymas ir kalinių mušimas prieš egzekuciją buvo pavadintas „nehumanišku elgesiu su kaliniais“.
Praėjus pusei amžiaus prasidėjo M.Gorbačiovo inicijuotas „persitvarkymas“ – perestroika. Tuo metu visuomenei parūpo ne tik ateitis, bet ir praeitis: tauta siekė atskleisti siaubingas istorijos paslaptis.
Milijoniniais tiražais parduodamuose laikraščiuose ir žurnaluose netrūko istorijų apie J.Stalino laikų terorą. Informacija sparčiai sklido po šalį, o aukų giminaičiai pradėjo ieškoti artimųjų kapų.
1989-aisiais tyrimas dėl M.Matvejevo buvo paviešintas: krauju paženklintos žinios apie 1111 kalinių likimą, 1937-aisiais dingusių be pėdsakų, pagaliau išvydo dienos šviesą.
1997-aisiais, po egzekucijos praėjus 60 metų, vietinis aktyvistas Jurijus Dmitrijevas kartu su kolege Irina Fliege ir Venjaminu Jofe iš Sankt Peterburgo Sandarmocho miške atrado masinę kapavietę.
Ji nuo Baltosios jūros koncentracijos stovyklos buvo nutolusi apie 19 kilometrų.
Čia palaidotieji nebuvo eiliniai žmonės: daugiausia jie – elito atstovai iš visų Sovietų Sąjungos kampelių. Pavyzdžiui, tarp nužudytųjų buvo apie 200 gerai žinomų Ukrainos intelektualų.
Iš viso Sandarmocho miške buvo nužudyti 9,5 tūkst. kalinių. J.Dmitrijevas skyrė visą savo karjerą tam, kad aukų atminimas išliktų gyvas.
1937-ųjų rupjūčio 5 diena žymi oficialią J.Stalino „Didžiojo valymo“ pradžią. Nuo1997-ųjų Sandarmoche tą dieną vyksta minėjimas, spėjęs tapti didžiuliu tarptautiniu renginiu.
1937-ųjų rugpjūčio 5 diena žymi oficialią J.Stalino „Didžiojo valymo“ pradžią. Nuo 1997-ųjų Sandarmoche tą dieną vyksta minėjimas, spėjęs tapti didžiuliu tarptautiniu renginiu.
Keli šimtai piligrimų ir delegacijos iš Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos bei Baltijos šalių keliauja prie kapavietės pagerbti žuvusiuosius.
Iš pradžių vietos valdžia rėmė tokią iniciatyvą: gubernatoriaus administracijos liepimu į atmintiną vietą buvo nutiestas kelias, pradėta statyti paminklus, pasirūpinta transportu.
J.Dmitrijevas buvo vienas pagrindinių organizatorių, vėliau sulaukęs net vietinės valdžios apdovanojimo.
Anot I.Fliege, kiekvienas, įskaitant ir pareigūnus, laikėsi paprastos taisyklės: „Esame skirtingi, tačiau turime bendrą atmintį.“
Tačiau taisyklė buvo sulaužyta 2014-aisiais, kai visada pati didžiausia buvusi Ukrainos delegacija į minėjimą neatvyko – tuomet konfliktas tarp Maskvos ir Kijevo jau buvo išaugęs į mirtinus mūšius Rytų Ukrainoje.
2015 metais, kai politinė įtampa išaugo dar labiau, vietos administracija atsisakė renginį aprūpinti garso sistema, o J.Dmitrijevui, I.Fliege ir atstovams iš užsienio nebuvo leista pasisakyti.
„Jie nežinojo, ką ketiname pasakyti“, – teigė I.Fliege.
„Vietos valdžia nėra nusiteikusi prieš J.Stalino represijų aukų pagerbimą. Tačiau jie apdairiai vertina renginį supantį kontekstą“, – pritarė „Memorial“ bendrapirmininkis Janas Račinskis.
Destalinizacijos ir restalinizacijos susidūrimas
Kai rusai gavo prieigą prie savo istorijos ir suvokė J.Stalino represijų mastą, naujoji Rusijos valdžia pasijusto tarsi spąstuose.
Net Borisas Jelcinas ir jo demokratų vyriausybė, siekusi destalinizuoti šalį, bijojo atskleisti visas istorijos detales.
„Rusijos valdžia niekada oficialiai nepripažino, kad buvo kalta dėl savo piliečių persekiojimo“, – sakė J.Račinskis.
Dabartiniam Kremliui J.Stalinas – mitas, teisingumo ir tvarkos simbolis, galingos, atsiskaityti neprivalančios, šventos valstybės prekės ženklas. Kuo ryžtingiau autoritarizmo keliu žengia Rusija, tuo svarbesnę vietą joje užima J.Stalino atminimas.
Būdamas prezidentu, dabartinis premjeras Dmitrijus Medvedevas bandė sukelti naują destalinizacijos bangą.
Buvo planuota atverti vis dar slaptus NKVD-KGB archyvus, vystyti politinės reabilitacijos procesą, įkurti atminimo vietas ir, svarbiausia, perkurti J.Stalino palikimą bei įvaizdį viešojoje erdvėje.
Buvo nuspręsta, kad ir Maskvoje stovės paminklas J.Stalino represijų aukoms atminti. Paminklas turėtų būtų atidengtas šiemet, minint 80-ąsias „Didžiojo valymo“ metines.
Buvo nuspręsta, kad ir Maskvoje stovės paminklas J.Stalino represijų aukoms atminti.
Paminklas turėtų būtų atidengtas šiemet, minint 80-ąsias „Didžiojo valymo“ metines.
Tikimasi, kad atidengimo ceremonijoje dalyvaus pats prezidentas Vladimiras Putinas.
Vis dėlto situacija ironiška, kadangi paminklas buvusio Sovietų Sąjungos lyderio aukoms atminti iškils po to, kai skirtinguose Rusijos regionuose išdygo nauji paties J.Stalino paminklai.
D.Medvedevo destalinizacijos planas buvo atšauktas iškart po to, kai 2012-aisiais į valdžią sugrįžo V.Putinas. Dar po dvejų metų Rusija įvykdė Krymo aneksiją ir pradėjo agresyviai bendrauti su Vakarais.
Rusiška propaganda karą su Ukraina vaizdavo tarsi Didžiojo Tėvynės karo tęsinį, o vakariečius – kaip nacių įpėdinius. Tokiu būdu Rusijos santykiuose su J.Stalinu buvo atverstas naujas puslapis.
2009-aisiais V.Putinas ir D.Medvedevas pasmerkė Molotovo-Ribbentropo paktą kaip dviejų diktatorių „nusikalstamą susidūrimą“. Tačiau jau 2015-aisiais V.Putinas pabrėžė, kad šis susitarimas buvo neišvengiamas siekiant užtikrinti Rusijos saugumą.
„Žinoma, Rusijos lyderiai neremia masinių represijų. Tačiau jiems pasmerkti Staliną reiškia pripažinti kaltę“, – sakė J.Račinskis.
Iki 2017-ųjų restalinizacija palietė beveik kiekvieną Rusijos gyvenimo sritį. J.Stalino populiarumas šalyje per pastaruosius 16 metų pasiekė rekordines aukštumas.
O siužetai, primenantys apie J.Stalino įvykdytus nusikaltimus, laikomi istorijos falsifikavimu, siekiančiu paminti Rusijos didybę.
N.Svanidzė: „Matome, kaip valdžia taikosi į istorikus. Matome, kad dabar su jais elgiamasi kaip su politine opozicija.“
J.Dmitrijevo sulaikymas patenka į tą pačią kategoriją.
„Matome, kaip valdžia taikosi į istorikus. Matome, kad dabar su jais elgiamasi kaip su politine opozicija“, – sakė Rusijos istorijos populiarintojas Nikolajus Svanidzė.
Pernai rugpjūtį, pirmą kartą per pastaruosius 20 metų, Karelijos valdžios pareigūnai atsisakė dalyvauti minėjime Sandarmoche.
Rusijos stačiatikių bažnyčia taip pat pirmą kartą nesutiko prisijungti prie renginio. 2016-ųjų spalį Rusijos vyriausybė organizaciją „Memorial“ paskelbė „užsienio agente“. Po dviejų mėnesių J.Dmitrijevas buvo suimtas.
J.Dmitrijevo kolegos sako nesuprantantys, kas konkrečiai lėmė jo areštą. Kai kurie mano, kad tai – politinis sprendimas, priimtas vietiniu lygmeniu. Kiti tikina, kad aktyvisto suėmimas yra asmeninio konflikto pasekmė – sąžiningas ir tiesus vyras galėjo turėti priešų.
Aktyvistai abejoja, ar į J.Dmitrijevą buvo taikytasi iš Maskvos, tačiau visi vienbalsiai sutinka, kad šalį apimantis restalinizacijos pojūtis galėjo paskatinti bylos atsiradimą.
„Pasakiau Natašai, kad tėtis greitai atvyks jos pasiimti. Jei ne jis, tuomet aš tai padarysiu“, – tęsė Jekaterina.
O Michailas Matvejevas, įvykdęs egzekuciją 1111 kalinių, beveik stebuklingai išgyveno valymą. Paleistas iš kalėjimo jau po dvejų metų, jis mirė sulaukęs žilos senatvės. O jo šešėlis vis dar temdo Rusiją.
