„Reuters“ analizė: net spaudžiama sankcijų Rusija išgali nevaržomai kariauti Ukrainoje

Teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą išpūtė šalies eksportuojamos naftos, dujų ir grūdų kainą. O tai Maskvai leidžia ir toliau gauti lėšų, kuriomis galima finansuoti „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, kur dabar didžiausias dėmesys skiriamas rytiniam Donbaso regionui.

Analitikai netgi teigia, kad ne karo kaina, o augantis aukų skaičius ir būtinybė į Ukrainą įvesti šviežias pajėgas tampa didžiausiu iššūkiu Kremliui.

Užsidirba dar labai daug

„Tokį nemodernų karą galima finansuoti beveik vien tik rubliais. Tai reiškia, kad Rusija gali toliau mesti karius ir sunkiąją artileriją į Ukrainą – bent jau kol pasimatys rimtesnė ekonominė griūtis“, – mano Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone ekonomistas Jacobas Kirkegaardas.

Rusijos finansų ministerija balandžio 5 dieną paskelbė, kad Maskva tikisi vien per balandį uždirbti net 9,6 mlrd. JAV dolerių daugiau nei planuota – dėl pakilusių naftos kainų.

Švedijos gynybos tyrimų agentūros ekspertas Johanas Norbergas pritaria: „Sankcijos trumpuoju laikotarpiu nepadarys poveikio karui, nes Rusija kovoja tankais, kuriuos jau yra pagaminusi, ir kariais, kurie jau parengti.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

Taip, Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks daugiau nei 11 proc. Tačiau pajamos iš energetikos eksporto netgi auga.

Rusijos finansų ministerija balandžio 5 dieną paskelbė, kad Maskva tikisi vien per balandį uždirbti net 9,6 mlrd. JAV dolerių daugiau nei planuota – dėl pakilusių naftos kainų.

Kita vertus, nėra jokių abejonių, kad Rusijos karo mašinai suduodami skaudūs ir brangūs smūgiai. JAV gynybos pareigūnai skaičiuoja, kad Rusija per Ukrainos invaziją jau neteko 15-20 proc. kovinių pajėgumų – tankų, šarvuočių, artilerijos sistemų, orlaivių, raketų.

Įtakingas karinis tinklaraštis „Oryx“, kaupiantis duomenis apie tiek rusų, tiek ukrainiečių pajėgų patiriamus nuostolius, skelbia, kad Rusija prarado mažiausiai 2770 karinės technikos vienetų, įskaitant mažiausiai 476 tankus.

Kaip pastebėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto analitikas Yohannas Michelis, Rusija neteko tiek tankų, kiek kartu sudėjus neturi NATO narės Prancūzija (222) ir Jungtinė Karalystė (227).

Aišku, Rusijai tankai nesibaigs – prieš karą jų turėta net 3 tūkst. Tačiau ekspertai pastebi, kad dalis tankų pasenę ir prastai prižiūrimi, tad ne visą tokią techniką būtų galima siųsti į kovą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Tyrimų centre „Chatham House“ dirbantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų ekspertas Mathieu Boulegue vis dėlto pabrėžia, kad Maskva kol kas beveik nenaudojo moderniausios turimos ginkluotės, nes nenori jos netekti – labiau remiamasi pigesne sovietmečio eros technika.

Pasak M.Boulegue, Rusijai gali prireikti „mažiausiai dešimtmečio ar dviejų“, kad karinės įrangos lygis pasiektų buvusį iki karo.

O tokią užduotį apsunkina tokie iššūkiai kaip inovacijų stoka, korupcija, prasta gynybos pramonės kompanijų finansinė padėtis ir užkirsta prieiga prie vakarietiškų technologijų.

Atsigręš į rezervą?

Be to, anot Jungtinio Karališkojo Tarnybų Instituto eksperto Richardo Connolly, Kremlius turės skirti daugiau lėšų gynybai – ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl smarkiai padidėjusios priešpriešos su NATO. Aljansas jau atsiuntė tūkstančius papildomų karių į Rytų Europą ir apskritai peržiūri atgrasymo strategiją.

Jei dabar Rusija gynybai skiria apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai per kelerius metus finansavimas galėtų pasiekti maždaug 8 proc. BVP, sako R.Connolly.

Rusija kol kas pripažįsta tik 1351 kario žūtį Ukrainoje, dar 3,8 tūkst. esą sužeisti, bet Ukraina ir Vakarų šalys skaičiuoja, kad aukų gerokai daugiau.

Eksperto manymu, paprasti rusai pajus tokį biudžeto lėšų perskirstymą, bet valstybė galės ir toliau be didesnės įtampos finansuoti karą – net jei ūkis įgrimztų į recesiją. Negana to, jei prireiktų, Maskva galės pasitelkti valstybinių energetikos kompanijų išteklius.

Vis dėlto, kaip pastebi R.Connolly, aktualesnis klausimas šiuo metu yra žmogiškieji nuostoliai Ukrainoje ir bendresnis iššūkis, kaip sėkmingai kariauti pasitelkus net iki 150 tūkst. karių vienu metu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase

Rusija kol kas pripažįsta tik 1351 kario žūtį Ukrainoje, dar 3,8 tūkst. esą sužeisti, bet Ukraina ir Vakarų šalys skaičiuoja, kad aukų gerokai daugiau. Šalies armijoje ir aviacijoje iš viso tarnauja apie 325 tūkst. karių.

Pasak R.Connolly, Kremliui netrukus gali tekti priimti politine prasme nepopuliarų sprendimą šaukti rezervistus. Manoma, kad Rusijoje yra apie 2 mln. 50 metų nesulaukusių vyrų, per pastaruosius penkerius metus atlikusių karinę tarnybą.

„Jei Ukrainos kampanijoje dalyvauja 150 tūkst. žmonių, tai reiškia, kad kovines operacijas vykdo pusė aktyvios armijos. Nuostolių daug. Todėl reikės pakeisti karius, juos rotuoti – naudoti iš esmės visą armiją, ypač jei karas labai užsitęs“, – teigė R.Connolly.