Lapkričio pabaigoje per susitikimus su Sirijos, Turkijos ir Irano lyderiais Sočyje V.Putinas išties suvaidino esminį vaidmenį pastangose užbaigti pilietinį karą Sirijoje. Simboliška tai, kad Rusijoje nebuvo delegatų nei iš JAV, nei iš ES.
Ir nors susitikimuose Sočyje kalbėta apie Vidurio Rytus, akivaizdu, kad V.Putinas gana sėkmingai stengiasi plėsti Rusijos įtaką.
Jis destabilizavo Ukrainą aneksuodamas Krymą ir pasiųsdamas karius į Donbasą. Jis susidraugavo su Kinija. Jo pavardė nuolat skamba JAV, kur beveik neabejojama, kad Kremlius padėjo Donaldui Trumpui laimėti pernykščius prezidento rinkimus.
Šio buvusios supergalybės, kurios ekonomika sunkiai šlubuoja, lyderio pasiekimai atrodo tikrai įspūdingi. Turint omenyje tai, kad visos Rusijos ūkis sudaro vos 7 proc. JAV ekonomikos, V.Putinas, regis, sumaniai sulošė silpna korta.
Tačiau tariama V.Putino sėkmė gali žaibiškai virsti geopolitiniais pralaimėjimais. Vadinti jį taktikos meistru, kai bet kokie Maskvos pasiekimai gali atsisukti prieš pačią Rusiją, yra skubota.
Sužadino ukrainiečių nacionalinius jausmus
Pavyzdys – Ukraina. Rusija istoriškai siekia dominuoti šioje šalyje, o V.Putinas tikrai nenori išleisti Ukrainos iš Kremliaus orbitos.
Kai Rusija aneksavo Krymą, Kremlius puoselėjo ambicingas viltis savo agentų, vietinių kolaborantų ir „savanorių“ rusų karių rankomis užkariauti visą Pietryčių Ukrainą. Kadangi Ukrainos karių, parengtų kautis, buvo vos 6 tūkstančiai, tikslas – sukurti vadinamąją Novorosiją atrodė pasiekiamas ranka.
Tačiau planai neišdegė. Nors Ukraina kultūriškai ir lingvistiškai pasidalijusi į vakarinę dalį, kuri kalba ukrainietiškai ir žvelgia į Vakarus, bei rusakalbę rytinę pusę, V.Putino karas prieš šalį įplieskė nacionalinės tapatybės jausmus.
Į Donbasą vyko tūkstančiai savanorių, kurie padėjo Ukrainos kariuomenei sustabdyti separatistų ir rusų karių žygį.
Į Donbasą vyko tūkstančiai savanorių, kurie padėjo Ukrainos kariuomenei sustabdyti separatistų ir rusų karių žygį.
Dabar apklausos rodo, kad Ukrainoje gerokai išaugo parama siekiui prisijungti prie tokių institucijų kaip ES ir NATO, o Rusijos šalies dauguma gyventojų toli gražu nelaiko Kijevui draugiška valstybe.
Galbūt Kremlius tikisi, kad tendencijos pasikeis, o į valdžią grįš prorusiški politikai, abejotina, kad taip nutiks.
Nors Petro Porošenka dabar tikrai aršiai kritikuojamas, Ukraina, netekusi Krymo ir dalies Donbaso, neteko ir milijonų prorusiškų rinkėjų, tad šalies lyderiai Kijeve pagrįstai viliasi galiausiai atvesti valstybę į Vakarus.
Kitaip tariant, V.Putinas laimėjo Krymą, bet prarado visą likusią Ukrainą.
Amerika nevirto draugiška
Sprendimas įsikišti į JAV prezidento rinkimų kampaniją Rusijai taip pat nepavyko. Kremlius tikėjosi, kad padėjęs D.Trumpui iš Amerikos netrukus išgirs apie Maskvai kur kas draugiškesnę užsienio politiką, bet atsitiko atvirkščiai.
Slaptas V.Putino pasiūlymas D.Trumpui pradėti kone nuo nulio statyti JAV ir Rusijos santykius bei bendradarbiauti Afganistane, Šiaurės Korėjos ar kibernetinio saugimo klausimais baigėsi niekuo.
Rugpjūtį JAV Kongresas priėmė naujas ekonomines sankcijas Rusijai, kuriomis tiesiogiai taikomasi į V.Putiną supančius oligarchus. Be to, Kongresas uždraudė D.Trumpui be įstatymų leidėjų žinios panaikinti jau anksčiau patvirtintus suvaržymus.
V.Putinas taip pat tikėjosi, kad D.Trumpo triumfas rinkimuose susilpnins NATO, tačiau naujasis JAV prezidentas netrukus patvirtino Vašingtono įsipareigojimus ginti sąjungininkus Aljanse.
Kremlius turbūt tikisi, kad D.Trumpas kada nors tikrai išties Rusijai ranką. Tačiau to padaryti neleis JAV vidaus politikos mėsmalė.
D.Trumpo administracija žodžius palydėjo veiksmais: Rytų Europoje netrūksta JAV karių ir karinės technikos. Negana to, Europoje buvo išgirsti jo reikalavimai skirti daugiau dėmesio gynybai – Senajame žemyne po ilgos pertraukos didinami gynybos biudžetai.
Kremlius turbūt tikisi, kad D.Trumpas kada nors tikrai išties Rusijai ranką. Tačiau to padaryti neleis JAV vidaus politikos mėsmalė.
Tokie pareigūnai kaip gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Mike'as Pompeo, JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Halley ir D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris yra „vanagai“ Rusijos atžvilgiu, tad priešintųsi prezidento norui pagerinti santykius su Kremliumi.
Dar svarbiau tai, kad politine prasme D.Trumpui tiesiog neįmanoma normalizuoti santykių su Rusija tokiu metu, kai dar tiriami jo rinkimų kampanijos komandos galimi ryšiai su pareigūnais Kremliuje.
Atvirkščiai, vis nesibaigiantis tyrimas dėl Rusijos kišimosi į rinkimus D.Trumpui kaip tik yra paskata griežčiau kalbėti apie Kremliaus veiksmus ir taip nusimuilinti nuo kaltinimų, esą jis yra Maskvos statytinis.
Įtaka Vidurio Rytuose
Glaudesni Maskvos ir Pekino santykiai irgi nėra tokia didelė grėsmė, nors kai kurie apžvalgininkai ir skambina pavojaus varpais. Kinijos ekonomika kur kas didesnė nei Rusijos, o toks išbalansuotumas reiškia, kad Kremlius bet kokiame aljanse su kinais užimtų mažesniojo partnerio vaidmenį.
Karinis Rusijos bendradarbiavimas su Kinija irgi nereiškia labai daug. Nors bendrų karinių pratybų daugiau, jos neturėtų išvirsti į kokį nors formalų antivakarietišką frontą.
V.Putinui dar neparankiau yra tai, kad Maskvos sprendimas parduoti Pekinui pažangiausią rusišką ginkluotę iš tikrųjų kelia ilgalaikę grėsmę Rusijos geopolitinėms pozicijoms.
Maskvos sprendimas parduoti Pekinui pažangiausią rusišką ginkluotę iš tikrųjų kelia ilgalaikę grėsmę Rusijos geopolitinėms pozicijoms.
Abi šalys nuo seno nepasitiki viena kita, ir jei vieną dieną revanšistine virtusi Kinija nuspręs pabandyti atsiimti istoriškai kiniškas Sibiro žemes, Rusija neabejotinai gailėsis dėl V.Putino sprendimo gauti trumpalaikės ekonominės naudos aukojant nacionalinį saugumą.
Aišku, geopolitinių Rusijos pasiekimų yra: sėkminga diplomatija Sirijoje nulėmė tai, kad su Kremliumi dabar daug intensyviau bendrauja kitos regiono šalys. Pavyzdžiui, į Maskvą kelis kartus vyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
Be to, Saudo Arabijos karalius Salmanas bin Abdulazizas, kurį lydėjo 1,5 tūkst. delegatų, tapo pirmuoju šalies lyderiu, su oficialiu vizitu apsilankiusiu Rusijoje. Abi valstybės pasirašė daug dvišalių susitarimų, tarp jų – sandoris, pagal kurį Rijadas pirks rusiškas raketų sistemas S-400.
Bet nors V.Putinas tikrai tapo svarbiu žaidėju Vidurio Rytuose, kitur jo pergalių mažai ir jos nėra tvarios. Laikas suvokti, kad teiginiai apie geopolitinį genijų Maskvoje prasilenkia su tikrove.
