Per pastarąsias kelias savaites susiformavo maždaug 30 šalių „norinčiųjų koalicija“, kuriai vadovauja Didžioji Britanija ir Prancūzija, kad padėtų Ukrainai kaip nors užtikrinti stabilią taiką po karo. Tačiau idėja siųsti taikdarius, kuri dar neseniai buvo aktyviai svarstoma, susidūrė su logistiniais ir politiniais apribojimais, įskaitant Rusijos ir Amerikos tandemo pasipriešinimą.
Neįvardytas Europos diplomatas „Reuters“ sakė, kad dabar europiečiai „atsitraukia“ nuo minties siųsti karius ir bando sugalvoti „ką nors, kas būtų prasmingiau“. Kitas pridūrė, kad karių siuntimo idėja buvo patraukli, „kai Ukraina buvo geresnėje padėtyje“, tačiau atsižvelgiant į dabartinę padėtį fronte ir į tai, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose, taikdarių idėja nebėra tokia patraukli.
Pareigūnai teigė, kad šią savaitę Paryžiuje vyksiančio susitikimo diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įvairiems klausimams, pavyzdžiui, pačios Ukrainos stiprinimui siekiant atgrasyti nuo būsimų išpuolių ir ribotų paliaubų, dėl kurių, kaip pranešama, susitarta per derybas Saudo Arabijoje, stebėsenai.
Aukšto rango Europos gynybos pareigūnas sakė, kad atsitraukimas nuo taikos palaikymo koalicijos idėjos nereiškia, kad atskiros šalys nesiųs karių į Ukrainą „mokymams ir kitokiai paramai“.
Kaip pažymi „Reuters“, nors taikdarių siuntimo tikimybė mažėja, pati idėja išlieka tarp galimų variantų. Pavyzdžiui, koncepcijos dokumente, su kuriuo susipažino publikacijos autoriai, teigiama, kad taikos palaikymo kontingento siuntimas galimas „kaip būsimo taikos susitarimo dalis ir su Jungtinių Valstijų parama“.
Alternatyva taikos palaikymo pajėgoms galėtų būti kariuomenės stiprinimas su Ukraina besiribojančiose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, sakė diplomatai.
Taip pat paminėtas neseniai Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni pateiktas pasiūlymas išplėsti NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnio taikymą Ukrainai, visiškai neprisijungiant prie aljanso. Vienas Europos diplomatas pažymėjo, kad toks žingsnis suteiktų „didžiausią saugumo garantiją, kurią galima suteikti už mažesnę kainą“ nei faktinis karių dislokavimas Ukrainoje.
UNIAN primena, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris anksčiau pareiškė esąs pasirengęs siųsti karius į Ukrainą kaip tarptautinės koalicijos dalį. Įvairiais laikotarpiais buvo minimi skaičiai nuo 10 000 iki 30 000 karių. Tačiau tik su sąlyga, kad JAV garantuos jų saugumą.
Tačiau pastaruoju metu K.Starmeris kalbėjo apie oro, jūrų pajėgų ir laivyno įtraukimą į taikos palaikymo pastangas Ukrainoje, tačiau apie karių siuntimą nebekalbėjo.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida rašo, kad visa taikdarių siuntimo į Ukrainą tema virto „politiniu teatru“ be jokio konkretumo.
