„Reuters“: Europos Sąjungos gynybos pramonė ruošiasi pereiti į karo ekonomikos režimą

„Turime pakeisti paradigmą ir pereiti į karo ekonomikos režimą. Tai taip pat reiškia, kad Europos gynybos pramonė, mums remiant, turi prisiimti daugiau rizikos“, – kalbėjo Th.Bretonas.

Buvęs Prancūzijos technologijų bendrovės vadovas taip pat nurodė, kad dar vienos JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris abejojo Vašingtono įsipareigojimais NATO, kadencijos galimybė reiškia, jog Europa turi labiau stengtis apsisaugoti pati.

„Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, nepriklausomai nuo mūsų sąjungininkų rinkimų kas ketverius metus rezultatų“, – pabrėžė Th.Bretonas.

Rusijos karas Ukrainoje paskatino daugelį Europos šalių didinti išlaidas gynybai. Tačiau ES pareigūnai teigia, kad vien tik nacionalinės pastangos yra mažiau veiksmingos, ir nori, kad ES institucijos atliktų didesnį vaidmenį gynybos pramonės politikoje, pažymėjo „Reuters“.

Analitikų nuomone, karas aiškiai parodė, jog Europos pramonė buvo prastai pasirengusi kai kuriems svarbiems iššūkiams, pavyzdžiui, staigiam didelio kiekio artilerijos šaudmenų paklausos išaugimui.

Europos pramonės komisaro pasiūlymuose numatyta sukurti europinę JAV užsienio karinių pardavimų schemos, pagal kurią Jungtinės Valstijos padeda kitoms vyriausybėms atlikti pirkimus iš amerikietiškų ginklų kompanijų, versiją.

Kitas pasiūlymas galėtų leisti ES priversti Europos ginklų įmones krizės metu teikti pirmenybę Europos užsakymams.

Tam, kad šie pasiūlymai taptų realybe, jiems turės pritarti 27 ES valstybės-narės, kurios dažnai nenoriai perduoda įgaliojimus gynybos ir kariniais klausimais, ir Europos Parlamentas. Pasiūlymus taip pat atidžiai nagrinės NATO, kuri pareiškė, kad palankiai vertina ES pastangas padėti Europos gynybai, tačiau įspėjo, kad jos neturi dubliuoti ar prieštarauti transatlantinio aljanso veiklai.

„Reuters“ pažymėjo, kad į Th.Bretono paketą bus įtraukta apie 1,5 mlrd. eurų naujų lėšų iki 2027 m. pabaigos – kukli suma pasaulyje, kuriame vykdomi didelės apimties gynybos viešieji pirkimai.

Tačiau pareigūnai teigia, kad paketu bus sukurta teisinė sistema, kuri leistų ateinančiais metais skirti daug daugiau koordinuotų išlaidų. Tuo tarpu Th.Bretonas paragino sukurti specialų 100 mlrd. eurų ES fondą gynybos projektams.

Europos Komisijos pareigūnai išreiškė norą, kad Kyjivas dalyvautų siūlomose naujose schemose, kuriomis siekiama padidinti bendrų viešųjų pirkimų ir gamybos pajėgumus, nors Ukraina ir nėra ES narė.

„Mūsų misija čia – laikyti Ukrainą beveik lygiaverte valstybei narei“, – pažymėjo vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Susitarti dėl pasiūlymų prireiks šiek tiek laiko, ypač dėl to, kad birželio mėn. bus renkamas naujas Europos Parlamentas, o vėliau bus paskirta nauja Europos Komisija.