„Intensyvus. Nekantrus. Nemiegantis“, – apie prezidentą rašo agentūros žurnalistai.
46-erių metų V.Zelenskis per interviu gegužės mėnesį pažymėjo, kad jo siekis, kai buvo išrinktas šalies prezidentu 2019 m., buvo padėti Ukrainai tapti modernia demokratija, „kol šios misijos nesužlugdė 2022 m. Rusijos invazija“.
„Viskas, ko norėjau prieš penkerius metus, buvo labai liberali šalis su liberalia ekonomika“, – prieš inauguracijos metines atskleidė prezidentas, buvęs „stand-up“ (liet. estradinė komedija) komikas.
Šią savaitę mintis apie demokratiją ir liberalumą jis trumpam pamiršo, kai, sielvartaudamas dėl nežmoniško išpuolio prieš vaikų ligoninę Kyjive, pareiškė, kad nori nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
2019 m. Kyjive prezidentu prisaikdintą švariai nusiskutusį, berniukišką V.Zelenskį, vilkintį stilingu kostiumu, prigludusiu prie smulkaus kūno, pakeitė gerokai vyresnės išvaizdos, apkūnesnis, susimąstęs vyras, paprastai vilkintis sukarintą aprangą, nedidele barzdele ir tamsiais ratilais po akimis.
„Reuters“ žurnalistai pasikalbėjo su aštuoniais dabartiniais ir buvusiais Ukrainos ir užsienio pareigūnais, dirbusiais su V.Zelenskiu, taip pat su keliais prezidento draugais iš praeities ir kolegomis.
Anot jų, Ukrainos lyderis tapo griežtesnis ir ryžtingesnis, mažiau tolerantiškas klaidoms ir kartais net linksta į paranoją dėl nuolatinio streso ir nuovargio.
„Tai yra miego trūkumo režimas“, – sakė buvęs V.Zelenskio gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad prezidentas dažnai keliaudavo po Ukrainą ir turėdavo „krepšį“ su drabužiais ir dantų šepetėliu, nes dažnai nežinodavo, kur praleis naktį.
Svarbu ne tai, kokio dydžio šuo kovoja, o tai, kiek kovingo nusiteikimo tame šunyje yra.
„Tokia yra prezidento kasdienybė – sutrikęs miegas. Tai ir konsultacijos naktimis, ir kreipimaisi į parlamentus, senatus... nepriklausomai nuo laiko, – kalbėjo ministras. – Jis 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę yra streso režime – tai nesibaigiantis maratonas“.
Vienas iš V.Zelenskio komandos narių, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad prezidentas stokoja tolerancijos susitikimams nepasiruošusiems žmonėms.
Anot jo, šalies vadovas gali liepti pareigūnams ir patarėjams išeiti iš kabineto, jei mano, kad jie nėra visiškai pasiruošę. Šaltinis taip pat atkreipė dėmesį, kad iš nusivylimo V.Zelenskis atleido kai kuriuos savo padėjėjus per susitikimą, vykusį šių metų pradžioje, kai buvo planuojama informacinė kampanija, susijusi su mobilizacijos akcija.
„Jei jis mato, kad žmonės nepasirengę arba prieštarauja vieni kitiems, jis sakys: pasitraukite iš čia. Neturiu tam laiko“, – nurodė pašnekovas.
Daugelis apklaustųjų „Reuters“ žurnalistams pasakojo, kad jiems imponuoja V.Zelenskio psichinė ištvermė ir gebėjimas susidoroti su Ukrainos prezidento, karo vado ir šalies tilto į pasaulį vaidmeniu.
„Jo atmintis yra didžiulė stiprybė. Jis išlaiko galvoje daug informacijos, labai greitai suvokia detales ir niuansus, – pastebėjo O.Reznikovas. – Ši dovana pagreitino jo greitą anglų kalbos įsisavinimą – aš tai stebėjau“.
Atsakydamas į tai, ar jo neglumino, jog V.Zelenskis, tapęs prezidentu, neturėjo jokios politinės patirties, buvęs ministras pridūrė, kad galėtų šalies vadovui pritaikyti rašytojo Marko Twaino citatą: „Svarbu ne tai, kokio dydžio šuo kovoja, o tai, kiek kovingo nusiteikimo tame šunyje yra“.
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas „Reuters“ atskleidė, kad tuo pat metu V.Zelenskis tampa vis labiau „paranojiškas“ dėl įtariamų Rusijos bandymų jį nužudyti ir destabilizuoti Ukrainos vadovybę.
Iš teatro – į politikos sceną
Per daugiau nei dvejus karo Ukrainoje metus V.Zelenskis šviesmečiais nutolo nuo tų komedijos siužetų, per kuriuos anais laikais publika nesitverdavo juoku.
„Žinoma, jis pasikeitė per pastaruosius penkerius metus, – sakė Andrijus Šajkanas, kuris 1995-2000 m. kartu su V.Zelenskiu studijavo Kryvyj Riho ekonomikos institute. – Jis tapo brandesnis, kaip žmogus, kuriam užkrauta neįtikėtina našta. Jis miega po kelias valandas per naktį. Tas didžiulis spaudimas – tai matyti“.
V.Zelenskis užaugo dešimtajame dešimtmetyje Kryvyj Rihe, plieno gamybos mieste centrinėje Ukrainoje, kurį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo užgriuvo ekonominė suirutė ir laukinis nusikalstamumas, kurio nepavyko suvaldyti teisėsaugai.
Jis atrado savo nišą pramogų srityje ir subūrė populiarią komedijos trupę, pavadintą „Kvartal 95“ pagal jo gimtąjį rajoną, kuri laimėjo visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje populiarų Rusijos televizijos talentų šou.
Jis buvo geriausias Ukrainos komikas, iš esmės geriausias šou verslininkas. Kam jam to reikėjo?
2015 m. V.Zelenskis vaidino naujoje televizijos komedijoje „Liaudies tarnas“, kur vaidino sąžiningą mokyklos mokytoją, tapusį Ukrainos prezidentu po to, kai jo klasėje skambanti kalba apie korupciją paplito internete.
Artiomas Gagarinas, trupės „Kvartal 95“ scenaristas, prisipažino, kad buvo suglumęs, kai jo buvęs viršininkas nusprendė kandidatuoti į prezidento postą:
„Jis buvo geriausias Ukrainos komikas, iš esmės geriausias šou verslininkas. Kam jam to reikėjo?“
Praėjus penkeriems metams jis pripažino esąs dėkingas, kad V.Zelenskis pasirinko tokį kelią, kokį pasirinko, nes pasirodė esąs natūralus lyderis.
„Priešingu atveju, kur mes dabar būtume?“ – retoriškai klausė jis.
Anekdotai liko praeityje
Nors, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą V.Zelenskio reitingai šoktelėjo net iki 90 proc., tačiau nuovargis dėl karo, nepopuliarus šaukimas į kariuomenę, gerbiamo kariuomenės vado atleidimas ir niūrios mūšio lauko perspektyvos turėjo savo įtaką: šiuo metu prezidentas nėra visuotinai mylimas savo šalyje.
Pagrindiniai V.Zelenskio politiniai varžovai karo laikotarpiu buvo nušalinti nuo pagrindinių sprendimų priėmimo tokiais klausimais kaip karinė strategija, valdymas ir tarptautiniai santykiai, o daugelis paprastų ukrainiečių išreiškė nerimą dėl valdžios sutelkimo jo komandos rankose.
„Žmonės dabar jį vertina ne taip, kaip anksčiau, kaip antisisteminį politiką, buvusį komiką, – teigė Kyjive įsikūrusios apklausų bendrovės KIIS vykdomasis direktorius Antonas Hruševskis. – Jie mato jį kaip karinį lyderį, o visus anekdotus iš praeities palieka praeityje“.
Visuomenės simpatijos V.Zelenskiui stabilizavosi ties 60 proc. riba, o tai yra „aukštas rodiklis, atsižvelgiant į bendrą sudėtingą padėtį“, kai karas tęsiasi ir jo pabaigos nematyti, pridūrė A.Hruševskis.
JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas respublikonas Michaelas McCaulas „Reuters“ prasitarė, kad mato V.Zelenskį kaip „įkvepiantį karo vadą“.
Pasak jo, šis įvaizdis pradėjo formuotis, kai prezidentas atsisakė trauktis iš Kyjivo į Vakarus, prasidėjus plataus masto invazijai ir Rusijos pajėgoms artėjant prie Kyjivo.
Anot vieno Europos Sąjungos pareigūno, Ukrainos vadovas vis labiau nusivilia Vakarų valstybėmis, ir pažymėjo, kad jam vertėtų „elgtis atsargiai“, kad neatstumtų labai reikalingų sąjungininkų.
„V.Zelenskis visada rimtas ir eina prie reikalo“, – pridūrė M.McCaulas.
Prezidentas ne tik garsėja tiesmukumu bei aiškiu suvokimu, ko reikia jo šaliai apginti, bet ir dažnai laviruoja ant plonytės linijos, reikšdamas savo nusivylimą partneriais Vakaruose.
Jo atkaklūs raginimai suteikti daugiau Vakarų pagalbos dažnai persmelkti moralinio pasipiktinimo, kad Ukraina krauju moka už demokratinio pasaulio gynimą nuo Rusijos.
Anot vieno Europos Sąjungos pareigūno, Ukrainos vadovas vis labiau nusivilia Vakarų valstybėmis, ir pažymėjo, kad jam vertėtų „elgtis atsargiai“, kad neatstumtų labai reikalingų sąjungininkų.
Susitikimuose ir telefoniniuose pokalbiuose su užsienio pareigūnais V.Zelenskis kartoja tą pačią žinią, nepaliaujamai stumdamas „savo reikalą“, „Reuters“ tvirtino du Europos pareigūnai.
Bandydamas padidinti spaudimą NATO, pakeliui į praėjusių metų Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą V. Zelenskis užsipuolė Aljansą, sakydamas, kad „absurdiška“, jog jis nepateikė Kyjivui aiškaus tvarkaraščio, pagal kurį jis galėtų prisijungti prie NATO.
Šią savaitę Vašingtone, kai šis tikslas vis dar nepasiektas, Ukrainos vadovas buvo ne toks akiplėšiškas, nors jo protrūkio baiminosi ne vienas sąjungininkių vadovas.
Pats V.Zelenskis atrėmė klausimus apie tai, kaip jam sekėsi eiti Ukrainos vadovo pareigas išskirtinėmis aplinkybėmis.
„Negaliu vertinti savo veiklos, manau, kad tai nėra labai etiška, – sakė jis ankstesniame interviu agentūrai „Reuters“ savo biure Kyjivo centre. –
Didžiuojuosi, kad esu Ukrainos prezidentas – toks mano požiūris į visus šiuos penkerius metus“.