Turkijos ambasadoriui prie NATO prisakyta nepadėti parašo po planu Baltijos šalims ir Lenkijai. Oficialiai Ankara nieko nekomentuoja.
NATO kitą savaitę Londone minės 70-metį, o toks į viešumą iškilęs konfliktas – dar vienas ženklas, kad Aljanso viduje kunkuliuoja nemenka įtampa.
Aljanso pareigūnai „Reuters“ teigė, kad gynybos planus Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai turi formaliai patvirtinti visos 29 NATO šalys narės. Bet Turkija atsisako paremti tokį svarbų gestą.
„Jie (turkai, – red.) laiko rytų europiečius įkaitais ir blokuos gynybos planų patvirtinimą tol, kol gaus nuolaidų“, – naujienų agentūrai teigė vienas šaltinis, o kitas Turkijos veiksmus pavadino „destruktyviais“ tokiu metu, kai NATO bando demonstruoti vienybę.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neslepia skeptiškumo Aljanso atžvilgiu, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą. Jie niekaip tiesiogiai nesusiję su Turkijos veiksmais Sirijoje – ten Ankara neseniai pasiuntė tūkstančius karių ir išvalė regioną nuo kurdų.
NATO pareigūnai vis dar tikisi, kad Londone bus pasiektas kompromisas, nes Ankarai irgi reikia, kad šalys narės patvirtintų atskirą gynybos planą, kuris būtų naudojamas prireikus ginti Turkiją.
Aljanso šalių narių lyderių pasitarimas Londone rengiamas gruodžio 3-4 dienomis.
Tikisi, kad Turkija galiausiai neblokuos gynybos planų
Žiniasklaidai paviešinus, kad Turkija atsisako patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo.
„Galutinio sprendimo kol kas nėra. Vyksta pozicijų derinimas ir turime viltį, kad kai kurie sprendimai bus suderinti iki lyderių susitikimo gruodžio pradžioje Londone“, – BNS antradienio vakarą sakė Linas Linkevičius.
L.Linkevičius atsisakė detaliai komentuoti karinį planavimą ir Turkijos poziciją, bet pripažino, kad Ankara siekia, jog NATO dokumentuose būtų atspindėtas jos požiūris į kurdų organizacijas.
„Nenorėčiau eiti į detales, nes daug dokumentų derinama, taip, yra įvairių interpretacijų ir interesų. Teisybė ta, kad Turkijai labai svarbu atspindėti dokumentuose santykį su kai kuriomis kurdų grupuotėmis, ir tai yra ilgalaikis procesas ir ne tik šiuo atveju apie tai kalbama“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Neteisinga būtų teigti, kad yra galutiniai nesutarimai ar blokavimai. Vyksta procesas“, – pridūrė jis.
