Vašingtonas jau nuo trečiadienio ryto tvirtina, kad Rusija meluoja teigdama, jog atitraukia dalį pajėgų, iki šiol nuosekliai telktų prie Ukrainos sienų, Kryme ir Baltarusijoje – kitaip tariant, aplink Kijevą.
JAV pareigūnai pabrėžia, kad Rusija kaip tik toliau telkia karius ir gali kada tik panorėjusi pradėti invaziją į Ukrainą – tereikia tik tokio įsakymo iš Kremliaus.
Maskva neigia visus kaltinimus ir tvirtina, kad čia Vakarai ignoruoja Rusijos reikalavimus bei pasiūlymus dėl saugumo. Tiesa, bent pirmadienį šalies diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas V.Putinui kruopščiai surežisuotoje scenoje pareiškė, esą dar yra laiko diplomatijai.
-
Įtampos prie Ukrainos apžvalga: ko nori Rusija, ką sako Vakarai, koks būtų susitarimas
-
Kremlius: Rusijos pajėgoms nuo Ukrainos sienos atitraukti „reikės laiko“
-
Baltarusija sako galinti priimti branduolinių ginklų grėsmės iš Vakarų atveju
-
Vašingtonas gavo Maskvos atsakymą dėl saugumo pasiūlymų
-
Donbase – galinga separatistų ataka: nurodomos galimos Rusijos puolimo kryptys ir provokacijos
Pergalė – vien vizitai
V.Putinas jam atsakė, kad nenori būti įveltas į „kankinančias derybas“. Bet iš tiesų svečių iš užsienio, skrendančių į Maskvą derybų, procesija – ten vyko Prancūzijos prezidentas, Vokietijos kancleris, du Jungtinės Karalystės ministrų kabineto nariai – jam jau yra pergalė.
Juk Maskvos reikalavimai dėl NATO, Ukrainos ar Europos saugumo dabar atsidūrė pasaulinės geopolitinės darbotvarkės pirmojoje vietoje.
„Didžiausias jo (V.Putino, – red.) pasiekimas – tai, kad jis sulaukė Vakarų dėmesio, – mano Kremliui artimai Rusijos tarptautinių reikalų tarybai vadovaujantis Andrejus Kortunovas. – Dabar Vakarai bent visiškai suvokia Rusijos poziciją ir naratyvą.
Manau, kad toks pasiekimas didžiulis – pažiūrėkime, kas vyks toliau ir ką jis dar gali gauti papildomai.“
Vakarai, tiesa, Maskvos reikalavimus vadina nerealiais ir įžūliais. Rusija siūlo NATO atitraukti Aljanso infrastruktūrą iki 1997 metų lygio (kitaip tariant, iš esmės pasitraukti iš Rytų ir Vidurio Europos), nutraukti plėtrą ir raštu garantuoti, kad Ukraina nebus priimta į šią organizaciją.
A.Kortunovas: dabar Vakarai bent visiškai suvokia Rusijos poziciją ir naratyvą. Manau, kad toks pasiekimas didžiulis – pažiūrėkime, kas vyks toliau ir ką jis dar gali gauti papildomai.
Vis dėlto Vašingtonas demonstruoja norą kalbėtis – tik kiek kitais klausimais. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį užsiminė, esą yra konkrečių idėjų, kaip „pagerinti saugumo aplinką Europoje“ – kalbama apie ginklų kontrolę, skaidrumą ir strateginį stabilumą.
„Žinoma, tai nėra visiškai tie dalykai, kurių nori Rusija. Tačiau manau, kad, realistiškai kalbant, tai yra tai, ko Rusija galėjo tikėtis“, – pastebėjo A.Kortunovas.
Sankcijos, NATO vienybė
Tiesa, Rusijos veiksmai šaliai jau kainavo nemažai reputacijos, atgaivino ir išjudino NATO. Be to, Ukraina sulaukė ir karinės pagalbos, ir ekonominės paramos, o Rusijos akcijų biržos ir rublis beldžiasi į dugną – juk Vakarai atvirai kalba apie potencialias milžiniškas sankcijas šaliai atakos atveju.
Galiausiai NATO siunčia papildomas pajėgas į Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją bei ruošia planus naujiems koviniams daliniams Vidurio ir Pietryčių Europoje.
„Kaip dažnai atsitinka, Rusijos karinis bauginimas buvo kontrproduktyvus ir tik sutelkė Vakarų strategus galvoti apie būtinybę ginti Europą nuo Rusijos. Maskvos veiksmai sustiprino NATO vienybę“, – teigė tyrimų centro „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas.
Bet įtampa ketvirtadienį dar labiau išaugo, kai rusų remiami Donbaso separatistai apkaltino Ukrainos pajėgas surengus jų teritorijoje esančių miestų apšaudymu.
Bet Ukraina pareiškė, o nepriklausomi analitikai greitai įrodė, kad tai separatistai panaudojo sunkiąją artileriją ir apšaudė Kijevo vyriausybės kontroliuojamus miestus. Keli sviediniai pataikė į vaikų darželį – laimei, mažamečiai nenukentėjo. Vakarai netrukus apkaltino Rusiją kuriant pretekstą invazijai.
Daugelio ekspertų manymu, ši savaitė vertintina kaip itin svarbus laikotarpis, kai krizė gali pasiekti naują fazę.
Maskva toliau nuosekliai skelbia apie pajėgų atitraukimą „iš pratybų“ aneksuotame Kryme, o Kremlius atmeta Vakarų kritiką ir pabrėžia, kad procesas gana komplikuotas.
Sekmadienį turi baigtis didelės karinės pratybos Baltarusijoje – tada paaiškės, ar į šią šalį atsiųsti rusų kariai grįš namo. Ir nors Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus trečiadienį teigė, kad rusų pajėgos tikrai išvyks iš šalies, autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad šiek tiek jų gali pasilikti.
Maskva savo ruožtu toliau nuosekliai skelbia apie pajėgų atitraukimą „iš pratybų“ aneksuotame Kryme, o Kremlius atmeta Vakarų kritiką ir pabrėžia, kad procesas gana komplikuotas.
„Jei iš tikrųjų pamatysime pajėgų atitraukimą, tuomet galėsime sakyti, kad ši krizės fazė baigėsi. Bet dar anksti atsipalaiduoti“, – tvirtino Kijeve veikiančio tyrimų centro „Penta“ vadovas Volodymyras Fesenka.
Naujas šaltasis karas
Buvęs britų žvalgybos tarnybos MI6 vadovas, seras Johnas Sawersas BBC trečiadienį sakė, kad krizė greičiausiai pasiekė kulminaciją – bent jau dabartine forma. Tiesa, jis pridūrė, kad V.Putinas dar turi krūvelę variantų, ką daryti su Ukraina karine prasme.
„Manau, kad prezidentas Putinas galvos, jog taškais pirmauja“, – teigė J.Sawersas ir pridūrė, kad Maskva sėkmingai pagarsino savo saugumo interesus, išgąsdino Ukrainą ir išryškino, kaip Europa priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių.
Be to, V.Putinas šią savaitę gavo naują įrankį Ukrainos spaudimui – Valstybės Dūmos deputatai paprašė jo pripažinti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę. Toks žingsnis sužlugdytų Minsko susitarimus.
Galiausiai, anot V.Fesenkos, net jei Rusija numalšintų įtampą atitraukdama pajėgas, Maskva galėtų greitai vėl pasiųsti karius į Ukrainą supančius regionus – kaip, pavyzdžiui, pernai pavasarį.
Analitikas įsivaizduoja naujo šaltojo karo scenarijų, pagal kurį įtampa ir politinė konfrontacija virstų nuolatine: „Manau, kad tai labiausiai tikėtina, nes Putinas negali atsitraukti, negali žengti žingsnio atgal iš principo.“
„Skaičiai gali kisti, bet Rusijos pajėgos ir politinė konfrontacija išliks. Visa tai, žinoma, vyks kiek kitaip nei sovietmečiu, tačiau konfrontacija išliks gana ilgai“, – pridūrė V.Fesenka.
