Džedoje R.Tillersonas susitiks su Saudo Arabijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino užsienio reikalų ministrais, bandydamas pataisyti pašlijusius santykius tarp svarbių JAV sąjungininkių.
Tačiau jo pastangas sunkino keturių arabų valstybių, kaltinančių Dohą parama ekstremistams, antradienio pareiškimas, kad Kataro ir Jungtinių Valstijų pasirašytas susitarimas kovoti su terorizmu yra „nepakankamas“.
Ši krizė R.Tillersonui, kuris Persijos įlankoje yra gerai žinomas kaip buvęs naftos milžinės „ ExxonMobil“ vadovas, yra pirmas didelis iššūkis jam kaip JAV diplomatijos vadovui.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino arabų valstybių vykdomą dujų turtingo Kataro oro ir sausumos kelių blokadą, JAV valstybės departamentas užėmė neutralesnę poziciją ir bando ieškoti diplomatinio sprendinio.
R.Tillersonas, kuris didžiąją dalį šios savaitės skirs mėginimams išspręsti Persijos įlankos šalių nesutarimus, trečiadienį atvykęs į Džedą buvo nuvykęs į Saudo Arabijos karališkuosius rūmus susitikti su karaliumi Salmanu, kuriam perdavė „sveikinimus nuo prezidento Trumpo“.
„Noriu jums perduoti jo šilčiausius sveikinimus“, – pareiškė R.Tillersonas Saudo Arabijos vadovui.
Jungtinės Valstijos ir jų Vakarų sąjungininkės turi daug ekonominių ir politinių interesų Persijos įlankoje, kurioje yra išgaunama penktadienis viso pasaulio naftos išteklių.
Saudo Arabija yra viena pagrindinių JAV sąjungininkių, Katare yra įsikūrusi didžiausia JAV karinių oro pajėgų bazė regione, o Bahreine – JAV karinio jūrų laivyno penktoji flotilė.
Saudo Arabija yra viena pagrindinių JAV sąjungininkių, Katare yra įsikūrusi didžiausia JAV karinių oro pajėgų bazė regione, o Bahreine – JAV karinio jūrų laivyno penktoji flotilė.
Antradienį, apsilankęs tarpininko vaidmenį krizėje atliekančiame Kuveite, R.Tillersonas nuvyko į Dohą, kur pareiškė, kad Kataras yra „nuosaikus“ konflikte su minėtomis keturiomis valstybėmis.
Jis taip pat pasirašė susitarimą, kuris, pasak valstybės sekretoriaus, „numato visą virtinę žingsnių, kuriuos abi šalys žengs per artimiausius mėnesius ir metus, kad nutrauktų ir blokuotų teroristų finansavimo srautus ir suintensyvintų kovos su terorizmu veiksmus visame pasaulyje“.
Šis susitarimas reiškia, kad Kataras „pirmasis atsiliepė“ į D.Trumpo raginimus „sustabdyti terorizmo finansavimą“, išsakytus per gegužės mėnesio viršūnių susitikimą Rijade, pareiškė R.Tillersonas. Jis leido suprasti, kad kitos arabų šalys galėtų pasekti Kataro pavyzdžiu ir pasirašyti tokius pačius susitarimus, žengdamos žingsnį krizei užbaigti.
„Nepakankamas žingsnis“
Tačiau sankcijas Katarui praėjusį mėnesį įvedusios arabų šalys neįvertino šios iniciatyvos.
Kataras kaltinamas parama ekstremistinėms grupuotėms ir pernelyg artimais ryšiais su Saudo Arabijos ilgamečiu varžovu regione – Iranu, tačiau Doha kaltinimus įnirtingai neigia.
„Šio žingsnio nepakanka“, – nurodoma Saudo Arabijos, Bahreino, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrame antradienio pareiškime, kuriame priduriama, kad šios keturios šalys „atidžiai stebės, kiek rimtai Kataro pareigūnai kovos su visomis terorizmo finansavimo, rėmimo ir slėpimo formomis“.
Pareiškime sakoma, kad Kataro pareigūnų įsipareigojimais „negalima tikėti“, nes ankstesnių susitarimų nebuvo laikomasi.
Kataras kaltinamas parama ekstremistinėms grupuotėms ir pernelyg artimais ryšiais su Saudo Arabijos ilgamečiu varžovu regione – Iranu, tačiau Doha kaltinimus įnirtingai neigia.
Saudo Arabija ir jos šalininkės birželio 5 dieną paskelbė nutrauksiantys ryšius su Kataru ir vėliau pateikė 13 reikalavimų sąrašą, tarp kurių buvo reikalavimai nutraukti paramą Musulmonų brolijai, uždaryti televiziją „Al Jazeera“, smarkiai apriboti diplomatinius ryšius su Iranu ir uždaryti emyrate esančią Turkijos karinę bazę.
Kataras pareiškė, kad keturių arabų valstybių ultimatumas yra „neįgyvendinamas“.
R.Tillersonas yra vienas iš daugybės regione apsilankiusių pareigūnų, įskaitant JT diplomatus, Vokietijos ir Britanijos užsienio reikalų ministrus, kurie mėgina spręsti šią krizę.
