Kaip rašo „Politico“, R.Tillersonas Briuselyje, kur yra NATO būstinė, iš esmės pakartos tai, kai praėjusį mėnesį ten sakė ir naujasis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.
Tuo tarpu sąjungininkai toliau laukia tvirtesnių įrodymų, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija tvirtai remia Aljansą. Kol kas tiesiog nėra iš ko daryti išvadų.
R.Tillersonas anksčiau buvo atsisakęs atvykti į pavasarinį NATO narių užsienio reikalų ministrų susitikimą – esą jis kirtosi su Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitu į Ameriką ir suplanuota JAV diplomatijos vadovo išvyka į Maskvą.
Aljanso pareigūnai, iš pradžių privačiai paniurnėję dėl tokio esą atsainaus požiūrio, vėliau vis dėlto paskyrė naują ministrų susitikimo datą – kad R.Tillersonas galėtų atvykti.
Puiku, tačiau analitikai pripažįsta, kad Baltiesiems rūmams NATO ir toliau nelabai rūpi. Nors Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas stengiasi, Vašingtonas kol kas net nenominavo naujo JAV ambasadoriaus prie NATO.
NATO sąjungininkai formaliai yra įsipareigoję kasmet gynybai skirti mažiausiai po 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau 2016 metais tokį rodiklį buvo pasiekusios tik penkios Aljanso narės – Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir, žinoma, JAV.
R.Tillersonas Briuselyje ne tik pakartos reikalavimų dėl lėšų gynybai, bet ir spaus sąjungininkus padidinti NATO vaidmenį kovoje su terorizmu.
„Labai svarbu, kad sąjungininkai gerbtų savo įsipareigojimus, duotus dviejuose praėjusiuose susitikimuose. O iš tų 2 proc. reikia 20 proc. skirti karinei įrangai ir pajėgumų didinimui“, – teigė „Politico“ šaltinis JAV valstybės departamente.
Pareigūnas teigė, kad R.Tillersonas Briuselyje ne tik pakartos reikalavimų dėl lėšų gynybai, bet ir spaus sąjungininkus padidinti NATO vaidmenį kovoje su terorizmu.
Be to, JAV valstybės sekretorius Briuselyje turėtų aptarti būdus, kaip pagerinti situaciją Rytų Ukrainoje ir toliau spausti Rusiją, kad ši nutrauktų agresiją prieš kaimyninę šalį bei vykdytų Minsko susitarimus.
Pentagono vadovas J.Mattisas vasarį Briuselyje sąjungininkams kone iškėlė ultimatumą – arba didinate gynybos finansavimą, arba JAV parama Aljansui bus „nuosaikesnė“. Tiesa, buvęs generolas vengė įvardyti konkrečias pasekmes.
Apie JAV galimus veiksmus NATO atžvilgiu nekalbėjo ir „Politico“ šaltinis, bet pareigūnas tikino, kad dabartinis nesubalansuotumas yra pavojingas.
„Mūsų saugumo aplinka vis sudėtingesnė. Sąjungininkams tai (didesnis gynybos finansavimas, – red.) svarbu dėl jų pačių saugumo, tai ne paslauga Jungtinėms Valstijoms“, – kalbėjo diplomatas.
Ypač daug nuo amerikiečių, regis, kliūna Vokietijai, kuri neskiria gynybai 2 proc. BVP. Kovą Vašingtone Angelą Merkel priėmęs D.Trumpas Vokietijos kanclerei esą įteikė čekį, kuriame skelbiama, kad Berlynas skolingas per 370 mlrd. JAV dolerių už nepakankamą NATO veiklos finansavimą.
