Specialaus tyrimo metu, kurį atliko britų transliuotojas „Sky News“, paaiškėjo, kad dauguma merginų kerta sieną tik dėl to, kad pabėgtų nuo režimo, tačiau patenka į dar didesnes pinkles.
Neturi kitos išeities
Oficialiai Kinijoje prostitucija yra draudžiama, tačiau apsilankius Raudonųjų žibintų kvartaluose šalies šiaurinėje dalyje taip neatrodo. Ten viešnamių pilnos gatvės, tačiau visi jie „užmaskuoti“ kaip karaokės barai, neleidžiančiais dvejoti pavadinimais „Nesakyk mamai“ ir pan.
Apsimetę verslininkais, ieškančiais merginų klientų pasilinksminimams, britų žiurnalistai ne tik aplankė viešnamius, bet ir išprovokavo sutenerių atvirus pasakojimus apie iš Šiaurės Korėjos čia gabenamas merginas ir moteris, kurios grįžti į tėvynę jau negali.
Viena jauna korėjietė žurnalistams papasakojo, jog pradžioje, patekusi į viešnamį, itin bijojo ir nuolat verkė, tačiau vėliau nusprendė neturinti kitos išeities, todėl ketinanti bent jau užsidirbti pinigų. Ji tikino uždirbanti apie 200 svarų per mėnesį (apie 900 litų). Tačiau kai kurios, ypač vyresnio amžiaus korėjietės, ieškančios klientų gatvėse, gauna vos 5 svarus (20-25 litus).
Nuotakos-vergės
Nepaisydami mirtinos rizikos, kasmet tūkstančiai Šiaurės Korėjos gyventojų bėga į Kiniją. Korėjos pasieniečiams įsakyta šaudyti, pamačius pabėgėlius, norėdami pasiekti Kiniją, žmonės turi kirsti upę. Tuo atveju, jei bus sugauti Kinijoje, jie nedelsiant bus išsiųsti atgal į Šiaurės Korėją, o ten neabejotinai jų laukia ne tik kalėjimas, bet ir kankinimai.
Būtent tai korėjiečius paverčia itin pažeidžiamais, ypatingai moteris, kurias prekeiviai žmonėmis į Kiniją atsivilioja pažadėję gerą darbą.
Moterys, dažniausiai tik atsidūrusios Kinijoje, sužino, jog buvo parduotos viešnamiui arba kokiam nors kinų ūkininkui, nesugebėjusiam rasti vietinės žmonos. Jos tampa nuotakomis, tačiau realybėje virsta šių laikų vergėmis, turinčiomis tenkinti „savo vyro“ ir visos jo šeimos vyrų norus.
