Tarp Rusijos lyderių egzistuoja trys skirtingi požiūriai į A.Navalną.
Pirmasis ir įtakingiausias yra silovikų – žmonių, vadovaujančių saugumo aparatui – kietosios linijos požiūris. Jie ilgą laiką matė A.Navalną kaip grėsmę prezidento Vladimiro Putino režimui, tačiau dabar opoziconierius tapo priešu, kurį reikia demonstratyviai sunaikinti. Bent jau politiškai.
Paviešinus tyrimą, atskleidusį Federalinės saugumos tarnybos (FSB) vaidmenį bandant nužudyti A.Navalną, kova tapo asmeniška, kerštas – principo reikalu, rašo T.Stanovaja.
Silovikams A.Navalnas įkūnija grėsmę, kurią kelia Rusijos priešininkės Vakaruose. Todėl jie tikina, kad opozcionierius yra užsienio saugumo tarnybų instrumentas, joms siekiant sunaikinti V.Putino režimą. Anot jų, vienintelis būdas susidoroti su grėsmėmis – šaltakraujės, karinio stiliaus operacijos.
Pasak autorės, kitokio požiūrio laikosi prezidento administracijos nariai, atsakingi už vidaus politiką. Jiems patraukliausias scenarijus būtų A.Navalno sprendimas likti Vokietijoje.
Jie nenori jokių veiksmų, kurie išprovokuotų protestus, pakurstytų rusenančius konfliktus tarp Rusijos valdžios ir progresyvesnių visuomenės segmentų, ar dar labiau apsunkintų pandemijos ir pasiruošimo parlamento rinkimams naštą.
Pasak N.Stanovajos, pastaraisiais metais ieškant būdų susidoroti su nesistemine opozicija, ši grupė liko paraštėse, o pagrindinio vaidmens ėmėsi saugumo tarnybos. Jos mano, kad visa prieš V.Putiną nukreipta veikla visuomenėje turi būti laikoma nusikalstama.
Režimas tampa dar griežtesnis ir aiškėja, kad FSB, o ne patarėjai Kremliaus viduje yra atsakingi už tai, kokios politinės rizikos yra toleruojamos.
Trečias požiūris – pats įdomiausias, tačiau jo besilaikantys žmonės – mažiausiai įtakingi. Tai įvairių verslų, valstybinių koorporacijų, pramonės gigantų ir bankų atstovai, kurie tikisi, kad galima išvengti blogiausių scenarijų jų parapijų darbotvarkėms.
Nors daugumą šių organizacijų atstovauja žmonės, artimi V.Putinui, paprastai jie nori išvengti naujų konfrontacijų su Vakarais. O brutalus Kremliaus susidorojimas su A.Navalnu garantuoja, kad JAV ir sąjungininkės skirs sankcijas Rusijai ir ieškos kitų spaudimo formų.
Kai kurie šio rato žmonės pagrįstai nerimauja, kad tai, kaip Kremlius elgiasi su A.Navalnu, režimo stabilumui gali turėti pavojingesnių padarinių nei pats A.Navalnas, rašo T.Stanovaja.
Kremliaus elgesys su A.Navalnu – produktas politinio režimo, kuris praranda galimybę racionaliai apsvarstyti pliusus ir minusus, ar priimti sprendimus, paremtus konsensusu. Dabar sprendimus dėl realios opozicijos priima FSB.
Silovikams svarbu bet kokiomis įmanomomis priemonėmis išlaikyti politinį stabilumą ir užgniaužti bet kokią visuomenės nepasitenkinimo išraišką.
Anot N.Stanovajos, A.Navalno įkalinimas kelia grėsmę režimui užsikrauti didelę naštą. Arba jis taps dar represyvesnis, arba išsigąs ir susidurs su nenuspėjamais politiniais padariniais.
Praeitą rugpjūtį lėktuve, skrendančime iš Tomsko į Maskvą, A.Navalnas prastai pasijuto. Orlaiviui avariniu būdu nusileidus Omske, opozicionierius buvo paguldytas šio miesto ligoninėje, po kelių dienų išskraidantas gydyti į Berlyną.
Vokietijos tyrėjai patvirtino, kad A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžuojančia medžiaga „Novičiok“, pats opozicionierius susisiekė su FSB pareigūnu, kuris, apgautas, atskleidė operacijos detalių.
Po penkių mėnesių gydymosi Berlyne A.Navalnas sekmadienį sugrįžo į Rusiją, kur buvo iškart sulaikytas, o kitą dieną jam skirta 30 parų arešto už lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Lygtinė bausmė jam buvo skirta sukčiavimo byloje, A.Navalnas kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
