R.Polanskis, kurį JAV siekia susigrąžinti dėl 1977 metais Los Andžele įvykusių šio režisieriaus neleistinų lytinių santykių su viena 13–mete, išdėstė savo argumentus 900 žodžių apimties pranešime, paskelbtame internetiniame žurnale, kurį leidžia vienas iš uoliausių jo šalininkų – prancūzų filosofas Bernardas Henri Levy.
„Man teko sava dalis dramų ir džiaugsmų, kaip ir visiems mums, ir neketinu prašyti gailėtis dėl mano dalios, – rašo R.Polanskis. – Teprašau, kad su manimi būtų elgiamasi sąžiningai, kaip ir su bet kuriuo kitu“.
Režisierius tvirtina, kad jam iškelta byla yra neteisinga ir kupina prieštaravimų. Kiekvieną savo pareiškimo pastraipą jis pradeda žodžiais: „Nebegaliu ilgiau tylėti“.
R.Polanskis skundžiasi, kad Los Andželo apygardos prokuroras Steve'as Cooley, „kuris rūpinasi šia byla ir reikalauja ekstradicijos, pats kandidatuoja rinkimuose ir trokšta žiniasklaidos dėmesio!“
S.Cooley siekia tapti Kalifornijos generaliniu prokuroru.
Los Andželo apygardos prokuratūros atstovė Sandi Gibbons sakė, kad jos tarnyba „susilaikys nuo komentarų, kol Šveicarija apsispręs dėl šio bėglio statuso“.
Šveicarijos teisėsauga suėmė R.Polanskį prieš septynis mėnesius, kai režisierius atvyko į Ciurichą dalyvauti kino festivalyje, kur jam turėjo būti įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus.
„Oskaro“ laureatas, sukūręs didžiojo ekrano šedevrais laikomus filmus „Rozmari kūdikis“ (Rosemary's Baby), „Kinų kvartalas“ (Chinatown) ir „Pianistas“ (The Pianist), ilgiau nei du mėnesius praleido už grotų, kol buvo paleistas už 4,5 mln. JAV dolerių užstatą. Nuo tada jis yra laikomas namų arešto sąlygomis prabangiame Alpių kalnų kurorte Gštate.
R.Polanski rašo internetiniame žurnale „La Regle du Jeu“, jog jam teko užstatyti savo butą, kad galėtų sumokėti užstatą.
Prieš daugiau nei tris dešimtmečius R.Polanskis buvo apkaltintas, kad šampanu ir vaistais apsvaigino vieną nepilnametę, sutikusią dalyvauti fotosesijoje jo namuose, ir ją išžagino. Iš pradžių jam buvo pateikti kaltinimai dėl šešių baudžiamųjų veikų, tarp jų – dėl narkotikais apsvaigintos aukos išžaginimo, vaiko tvirkinimo ir sodomijos. Vėliau režisierius padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl neteisėtų lytinių santykių.
Dėl to, kas nutiko vėliau, iki šiol nesutariama. R.Polanskio gynėjai sako, kad teisėjas Laurence'as J.Rittenbandas (šiuo metu jau nebedirbantis, susitarė su advokatais skirti režisieriui tik 90 dienų psichiatrinį įvertinimą.
Tačiau vėliau teisėjas esą pakeitęs nuomonę ir iškvietęs R.Polanskiį norėdamas paskirti jam griežtesnę bausmę. Pastarasis nieko nelaukdamas pabėgo į savo gimtąją Prancūziją, aiškino advokatai.
R.Polanskis tvirtino, kad teisėjas jį „išdavęs“ ir siekęs „išgarsėti mano sąskaita“. Pasak režisieriaus, reikalavimas jį išduoti Jungtinėms Valstijoms yra „pagrįstas melu“.
Savo pranešime jis pridūrė, kad atsistatydinęs apygardos prokuroro pavaduotojas Rogeris Gunsonas, kuris dalyvavo nagrinėjant tą bylą prieš tris dešimtmečius, palaikė R.Polanskio išdėstytą įvykių versiją ir ją patvirtino priesaika.
Režisieriaus advokatai argumentuoja, kad įslaptintų R.Gunsono liudijimo stenogramų paviešinimas parodytų, kad reikalavimas išduoti R.Polanskį pagrįstas klaidingais ir neišsamiais Los Andželo apygardos prokuratūros pareiškimais.
R.Polanskis pridūrė: „Nebegaliu ilgiau tylėti, nes Jungtinės Valstijos tebereikalauja mane išduoti veikiau siekdamos patiekti mane ant lėkštelės pasaulio žiniasklaidai negu dėl to, kad paskelbtų nuosprendį, susijusį su susitarimu, kuris buvo pasiektas prieš 33 metus“.
Kol buvo laikomas namų arešte, kino kūrėjas neskelbė beveik jokių viešų pareiškimų. Gruodį jis viešai padėkojo savo šalininkams už jų atsiųstus laiškus.
