Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos parlamento rinkimuose – rekordiškai mažas, rodo apklausos

„Kai kurie žmonės sako, kad parlamento rinkimai nėra svarbūs, bet tai netiesa. Jei prezidentas negaus daugumos, jis negalės nieko nuveikti“, – AFP sakė 40-metis inžinierius Arnaudas, atidavęs savo balsą Paryžiuje.

Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.

Rinkimų rezultatai yra labai svarbūs balandį vykusių prezidento rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimui. E.Macronas pergalę rinkimuose iškovojo žadėdamas naujos eros pradžią po savo pirmosios kadencijos, kurią aptemdė protestai, COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

Manoma, kad pagrindinė kova – tarp su E.Macronu susivienijusių centristinių partijų ir atgimstančio bei naujai susivienijusio kairiųjų aljanso, kuriam vadovauja Jeanas-Lucas Melenchonas, vadina parlamento rinkimus pavadino „trečiuoju prezidento rinkimų turu“.

E.Macronui prezidento rinkimų antrajame ture pralaimėjusios Marine Le Pen vadovaujami kraštutiniai dešinieji taip pat siekia padidinti savo vietų skaičių parlamente.

Balsavimo apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir didžiojoje Prancūzijos dalyje užsidarė 18 val. (19 val. Lietuvos laiku). Didžiuosiuose miestuose jos dirbs dviem valandomis ilgiau. Užjūrio teritorijose rinkėjai balsavo anksčiau savaitgalį.

Pagal Prancūzijos rinkimų sistemą kandidatui reikia surinkti daugiau nei pusę balsų ir užsitikrinti bent 25 procentų jo apygardoje registruotų rinkėjų paramą, kad būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą.

Kitu atveju du geriausiai pirmame rate pasirodę rinkimų apygardos kandidatai, taip pat bet kuris kitas kandidatas, surinkęs bent 12,5 procento registruotų rinkėjų balsų, patenka į antrąjį turą. Pastarajame laimi surinkęs daugiausiai balsų.