Iš rinkimų apylinkių išėjusių rinkėjų apklausos duomenys rodo, PSD surinko 30,5 proc., o PNL – 29 proc. balsų.
Jei tokį santykį patvirtins kiek vėliau paskelbti oficialūs rezultatai, PNL gali užtekti balsų, kad partija galėtų formuoti vyriausybę, susivienijusi su neseniai įkurtu centro dešinės aljansu „USR-Plus“.
Rumunijoje teisę balsuoti turi daugiau nei 18 mln. gyventojų, o rinkimai vyko taikant jau įprastas saugos nuo COVID-19 priemones – socialinį atstumą, kaukių dėvėjimą ir rankų dezinfekciją.
Visgi gilus nusivylimas Rumunijos politikais ir didelis užsikrėtimo COVID-19 dažnis slopino rinkėjų aktyvumą, kuris siekė tik apie 33 procentus.
Tuo tarpu į kitas šalis emigravę rumunai, regis, balsavo noriai – šiuose rinkimuose iki vėlyvos sekmadienio popietės, pasak rinkimų komisijos, balsavo 200 000 užsienyje esančių piliečių – dvigubai daugiau nei 2016 metais.
Rumunija yra viena iš skurdžiausių ES valstybių, o 4 mln. jos piliečių pastaraisiais metais išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į kitas šalis, ypač į vakarų ES valstybes nares.
Regione, kur pastaruoju metu pozicijas stiprino populistai ir nacionalistai, Rumunijos liberalų premjeras Ludovicas Orbanas žadėjo modernizuoti savo valstybę – vieną skurdžiausių Europos Sąjungoje – ir išlaikyti jos proeuropietišką kursą.
„Pasitikėjimas ir viltis“
Atidavęs balsą vienoje Bukarešto mokyklų, 63 metų pensininkas elektrikas Gheorghe'as Preda teigė, kad neturi „jokių vilčių“ dėl pokyčių. Jis teigė, kad dvi didžiosios partijos „keičia viena kitą valdžioje jau 30 metų ir rinkimų kampanijų metu dalina daug pažadų, kuriuos paskui pamiršta“.
Tuo tarpu 104 metų filosofas Mihai Sora, pelnęs daugelio rumunų pagarbą už tai, kad pastaraisiais metais valandų valandas praleisdavo prieš korupciją nukreiptuose protestuose teigė, jog likti nuošalyje nuo rinkimų nėra išeitis.
„Balsavau pasitikėdamas ir turėdamas vilties, galvodamas apie savo šalį ir jos žmonių ateitį“, – parašė jis „Facebook“ įraše.
42 metų dviejų vaikų motina Adina Ionescu teigė besitikinti „jaunų žmonių vyriausybės, kuriai rūpės aplinka ir rumunų gerovė“.
„Elgėtės gerai?“
Liberalus remia prezidentas Klausas Iohannisas, kuris atmetė kritiką, kad agituodamas už PNL negerbia savo konstitucinio vaidmens.
Kairiojo sparno PSD yra politinė buvusios Komunistų partijos įpėdinė ir Rumunijos politikoje dominavo pastaruosius 30 metų.
Praėjusiuose rinkimuose, vykusiuose 2016 metais, ji laimėjo didele persvara, tačiau valdžios metus žymėjo masiniai antikorupciniai protestai ir ginčai su Briuseliu dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų.
Naujasis PSD vadovas Marcelis Ciolacu ragino rumunus „balsuoti vadovaujantis Šv. Mikalojaus šventės [sekmadienį] dvasia, kai tie, kurie buvo geri, gauna skanėstų, o kiti – pliaukštelėjimų“.
PSD prieštarauja kai kurioms dabartinėms kovos su COVID-19 plitimu priemonėms, nors pati partija yra sulaukusi kritikos dėl savo pačios kovos su virusu plano neapibrėžtumo.
L.Orbano vyriausybė yra pareiškusi neketinanti įvesti visiško karantino, koks buvo įvestas pavasarį, tačiau ekspertai baiminasi, kad artimiausiomis savaitėmis užsikrėtimų skaičius smarkiai augs.
