Paviešintame vaizdo įraše FPO deleguotas šalies vicekancleris Heinzas-Christianas Strache ir partijos vicepirmininkas Johannas Gudenusas su Rusijos oligarcho dukterėčia prisistačiusia moterimi Ibisos saloje kalbėjosi apie paramos FPO galimybes apeinant egzistuojančią tvarką bei bulvarino laikraščio perėmimą mainais į vyriausybinius užsakymus.
Nepagarbiai atsiliepta ir apie dabartinį kanclerį Sebastianą Kurzą ir žurnalistus. Įrašas darytas 2017 metais, kai FPO dar buvo opozicijoje.
Dėl vadinamojo Ibisos skandalo Liaudies partija nutarė nutraukti koaliciją ir paskelbė sieksianti pirmalaikių rinkimų, o susivienijusi opozicija surengė sėkmingą balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe ir taip užkirto kelią S.Kurzui eiti pareigas iki naujų rinkimų.
Tai pirmas atvejis po karo, kai kanclerį iš posto išverčia parlamentas, joks kitas premjeras šaliai nevadovavo taip trumpai.
Tad dabar šalis rinks 183 parlamentarus, o daugumai parlamente reikia 92 vietų.
Rinkimų sistema proporcinė, mandatus dalinsis partijos, gavusios mažiausiai 4 proc. balsų, atskiri sąrašai pateikiami nacionaliniu, žemės ir regiono lygmeniu. Pergalė rinkimuose ir vėl prognozuojama dešiniajai OVP partijai.
Jauniausio pasaulio premjero ateitis šviesi
Po 2017 metų parlamento rinkimų šalies kancleriu tapo jauniausias pasaulio premjeras, politikos vunderkindu tituluojamas S.Kurzas.
Nuo tada, kai 2017 metų gegužę S.Kurzas tapo OVP lyderiu, partija niekam neužleidžia pirmos pozicijos reitinguose. Populiarumui nepakenkė ir koalicijos partnerių skandalas – kiek daugiau negu trečdalis austrų ketina už ją balsuoti rinkimuose.
Skaičiuojama, kad tai galėtų virsti 66 vietomis parlamente – keliomis daugiau negu partija turi dabar – kaip jau minėta, daugumai reikia 92 mandatų.
Lyderis sėkmingai kuria savo kaip stabilumo garantijos sudėtingoje politinėje situacijoje reputaciją. OVP užtikrintai laimėjo ir Europos Parlamento rinkimus, vykusios iškart po Ibizos skandalo .
Po pergalingų 2017-ųjų rinkimų kviesdamas kraštutinės dešinės partiją bendram darbui S.Kurzas daug ką Europoje nustebino – 2000–2005 analogiška koalicija jau veikė, tačiau tai tuomet sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą ES.
Pačios OVP istorijoje šie laikotarpis taip pat nelaikomas sėkmės istorija. Jau kilus „Ibisos skandalui“ S.Kurzas deklaravo, jog paprasčiausiai nebuvo kitos partijos, kuri būtų norėjusi sudaryti koaliciją su OVP.
Baimintasi, kaip nauja koalicija paveiks šalies pirmininkavimą Europos sąjungai antrąjį 2018-ųjų pusmetį.
Bet OVP stengėsi, kad Laisvės partija kiek įmanoma būtų mažiau įsitraukusi į klausimus, kurie labiausiai siejasi su ES darbotvarke ir skandalų buvo išvengta.
S.Kurzas siektų, kad nauja vyriausybė šalyje uždraustų radikalų antimusulmonišką „Identiteto judėjimą“, veikiantį keliose Vakarų Europos šalyse.
Beveik neabejojama, kad OVP vėl laimės ir galės rinktis koalicijos partnerius. Nepaisant prisvilusio pirmojo blyno, neatmetama, kad tai vėl gali būti FPO, tačiau galima ir koalicija su žaliaisiais bei liberalais.
Priežastis, kodėl Liaudies partija gali grįžti prie nepasiteisinusio aljanso, paprasta – kalbant apie potencialų koalicijos dydį FPO būtų stabiliausias pasirinkimas.
Visgi kampanijoje nuo radikalių pažiūrų stengiamasi atsiriboti – S.Kurzas siektų, kad nauja vyriausybė šalyje uždraustų radikalų antimusulmonišką „Identiteto judėjimą“, veikiantį keliose Vakarų Europos šalyse.
Bet kokiu atveju didelių permainų šalyje nelaukiama. Toliau bus vykdoma ekonominė politika, kurios tikslas turėti subalansuotą biudžetą ir mažinti mokesčius.
S.Kurzo partija padidino paramą vaikus auginančioms šeimoms, laikosi griežtesnės politikos migracijos klausimais.
OVP vadovaujama koalicija žadėjo socialinę pagalbą teikti tik šalyje išgyvenusiems bent penkerius metus migrantams ir mažinti išmokas prieglobsčio prašytojams.
Tačiau kol kas priemonės švelnesnės – socialinė parama iš dalies susieta su vokiečių kalbos mokėjimo lygmeniu.
S.Kurzo partija padidino paramą vaikus auginančioms šeimoms, laikosi griežtesnės politikos migracijos klausimais.
„BNP Paribas“ banko analitikas Raymondas Van Der Puttenas OVP ekonominę politiką laiko sėkminga, bet pabrėžia, kad ateityje laukia sudėtingesnės ekonominės sąlygos.
Socialdemokratų laukia istorinė nesėkmė
Pagrindinė opozicinė jėga – socialdemokratai (SPO) Europos Parlamento rinkimuose liko antri su 24 proc. balsų ir penkiais procentais aplenkė FPO. Tačiau artėjant parlamento rinkimams šių partijų reitingai išsilygino.
Pirmą kartą socialdemokratų istorijoje partijai vadovauja moteris – Pamela Rendi-Wagner.
Rinkimų kampanijoje SPO didžiausią dėmesį skiria socialiniams klausimams, klimato kaitai ir būsto programoms. SPO žada mažesnius mokesčius ir 1700 eurų minimalią algą dirbantiems pilnu etatu.
Nors būdama opozicijoje SPO neretai likdavo šešėlyje, vieną nemažai atgarsio sulaukusį sprendimą kairiesiems pavyko inicijuoti – Austrija nutarė suteikti šalies pilietybę nacių režimo aukų palikuonims, kurių artimieji per karą paliko valstybę.
Socialdemokratų populiarumas panašus į Laisvės partijos – svyruoja ties 20 proc. Prognozuojama, kad parlamente SPO gali turėti kiek daugiau negu 40 vietų.
Jeigu šios prognozės išsipildys, tai bus prasčiausias kairiųjų pasirodymas istorijoje. Dabar parlamente dirba 52 socialdemokratai.
Tikriausiai SPO vėl liks opozicijoje. Nors didžiosios koalicijos anksčiau buvo dažnas reiškinys, dabar OVP ir SPO partijų santykiai įtempti ir skirčių daug.
Naujas Laisvės partijos veidas
Tiek Ibizos skandalo įkarštyje, tiek ir kampanijos metu FPO teko imtis gynybinės taktikos. H.Ch.Strache iškart apsiskelbė tikslinės politinės atakos auka ir teigė, jog prieš jį panaudotos neteisėtos priemonės, atsiprašinėjo bei kaltę vertė alkoholiui.
Po savaitės vykusiuose Europos parlamento rinkimuose partija liko trečia. Laisvės partija į nesėkmę sureagavo kiek įmanoma labiau atsiribodama nuo buvusio vedlio, nors parlamento rinkimuose dalyvaus jo žmona.
Rinkimų kampanijoje FPO pabrėžia, kad jeigu ne jie bus Liaudies partijos partneriai, tuomet šalis pakryps į kairę ir potencialius savo rėmėjus gąsdina žaliųjų dalyvavimu vyriausybėje.
N.Hoferis deklaruoja, kad Laisvės partija ilgalaikėje perspektyvoje tikisi tapti didžiausia jėga šalies politikoje.
Viename reklaminiame klipe naujasis FPO lyderis Norbertas Hoferis, per plauką netapęs šalies prezidentu 2016 metais, ir S.Kurzas netgi vaizduojami kaip dalyvaujantys porų terapijoje ir užbaiginėjantys vienas kito sakinius.
N.Hoferis deklaruoja, kad Laisvės partija ilgalaikėje perspektyvoje tikisi tapti didžiausia jėga šalies politikoje. Skandalas pozicijų nesudrebino – FPO išlieka reali pretendentė likti antroje vietoje.
FPO siūlo stabdyti masinę migraciją, sieks užtikrinti gyvūnų gerovę, tačiau su aiškia nuoroda į musulmonišką maisto paruošimo būdą halal.
Darbotvarkėje – ir nuolatiniai referendumai, nacionalinio transliuotojo reforma, dosnesnės pensijos ir pigesnis viešasis transportas.
Atviros visuomenės Europos politikos instituto direktorė Heather Grabbe „Financial Times“ pabrėžė, kad tvirtos FPO pozicijos dar labiau įtvirtins partijos, kaip Europos radikaliųjų dešiniųjų pirmūnės, iš kurios kitų šalių radikalai perima komunikaciją ir veiklos metodus, reputaciją.
Nors per partijos istoriją būta ir daugiau skandalų, pirmą kartą atsitiesta taip greitai.
Ne vienas analitikas pabrėžė, jog viena pagrindinių sėkmės priežasčių yra efektyvi komunikacija socialiniuose tinkluose. Naujasis lyderis mažiau rėksminga maniera skleidžia tą pačią žinutę kaip pirmtakai.
Prognozuojama, kad FPO gali turėti iki 40 vietų parlamente.
Atgimsta žalieji
Teoriškai OVP galėtų pasirinkti ir partnerį, su kuriuo dirbti būtų lengviau – į parlamentą gali patekti dar dvi partijos, tačiau vargu ar jos gautų tiek mandatų, kad būtų įmanoma stabili dauguma.
Geriausiai antrajame ešelone atrodo žalieji. Prieš dvejus metus jie net nepateko į parlamentą, bet dabar klimato kaitos problematikos kilimas ir valdančiųjų skandalai padeda atsigauti istoriškai stipriausiai Europos žaliųjų partijai.
Svarbiu klausimu Žaliųjų partija laiko lyčių lygybę, pabėgėlių ir migrantų integraciją, kovą su skurdu.
Vienas pagrindinių partijos siekių – mažinti anglies dioksido emisijas plečiant viešąjį transportą ir po 11 metų atsisakant automobilių su vidaus degimo varikliais.
Taip pat žalieji ragina plėtoti geležinkelių transportą, mažinti lengvatas skrydžių bendrovėms, remti ekologinius ūkius.
Svarbiu klausimu partija laiko lyčių lygybę, pabėgėlių ir migrantų integraciją, kovą su skurdu.
Prie partijos atsigavimo prisideda ir rekordiškai karšta vasara Austrijoje – klimato klausimai rinkėjams aktualūs.
Žalieji neatmeta galimybės pirmą kartą istorijoje dirbti vyriausybėje, nors problemų gali kelti išsiskiriančios nuomonės dėl imigracijos ir socialinės politikos. Visgi, 20-22 vietos (11-13 proc. balsų) kurias žada apklausos, yra per mažas skaičius stabiliai daugumai su OVP formuoti.
Prieš dvejus metus Žaliesiems rinkimuose pakenkė atskalūnas Peteris Pilzas.
Nepatenkintas savo pozicija partijos sąraše, jis įkūrė savo politinį judėjimą „Dabar“ (JETZT), kuris pateko į parlamentą. Tiesa, šiuo metu apklausos rodo, kad šiai partijai tikimybė vėl dirbti parlamente yra labai maža.
Liberali partija NEOS taip pat ragina kovoti su klimato kaita, mažinti mokesčius, didinti skaidrumą (ypač partijų), skatinti inovacijas, panaikinti aukštuosius parlamento rūmus, didinti regionų ekonominį savarankiškumą.
Nors kitos Austrijos partijos atsargiai žvelgia į naujus ES prekybos susitarimus, NEOS šioje srityje išsiskiria ir laiko juos priemone skleisti Europos aplinkosaugos standartus.
Gana pozityviai liberalai žvelgia ir į imigraciją, o su OVP juos vienija panašus požiūris į ekonominę politiką. Tikimasi, kad NEOS gaus apie 8-9 proc. balsų ir turės 15-16 vietų parlamente.
Pasirinkimą diktuos matematika
S.Kurzas sąmoningai atsargiai kalba apie galimus partnerius. Per dvejus metus jis politikoje nuolat elgdavosi pragmatiškai ir ne itin kreipdavo dėmesį į politines tradicijas.
Tad galbūt jis ryžtųsi net ir tam, ką Austrija paskutinį kartą matė 1945 metais – trijų partijų koalicijai. Kartu su žaliaisiais ir NEOS OVP galėtų turėti kiek daugiau negu 100 mandatų.
Tačiau tokios sąjungos tikimybę mažina nesutarimai dėl imigracijos ir ekonominės politikos.
Galbūt S.Kurzas ryžtųsi net ir tam, ką Austrija paskutinį kartą matė 1945 metais – trijų partijų koalicijai.
Tad realiausiai bus rinktis iš socialdemokratų ir Laisvės partijos. Kadangi S.Kurzas ir prieš dvejus metus pagrindiniu tikslu iškėlė socialdemokratų hegemonijos dešimtmečio nutraukimą, o FPO rodo signalus, kad trokšta ir toliau dirbti su Liaudies partija, turbūt matysime tokią pačią koaliciją.
Galbūt tada kyla klausimas kam apskritai OVP norėjo pirmalaikių rinkimų, jeigu jie iš esmės padėties nepakeitė.
Priežastis slypi keliose papildomose vietose, kurias OVP turėtų iškovoti ir galimybe užsitikrinti valdžią dvejiems papildomiems metams jau dabar.
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.
