Dauguma bavarų, įskaitant Rudolfą Trunką, niekada pernelyg negalvodavo, už ką balsuoti vietos rinkimuose.
Centro-dešiniųjų Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) tapo bavarų, mėgstančių tradicinius odinius šortus, pasisakančių už stambiąją pramonę ir atsidavusių katalikų, tapatybės sinonimas.
Buvęs verslo lobistas R.Trunkas puikiai atitinka šį apibrėžimą. Vis dėlto, kai į jo miestą agituoti atvyko CSU atstovai, jis dalyvavo Žaliųjų partijos renginyje.
„CSU Bavarijai padarė daug nuostabių dalykų, – teigė į pensiją išėjęs R.Trunkas. – Tačiau jie bandė būti kaip kraštutiniai dešinieji, o tai – negerai. Po 60 metų atėjo laikas pokyčiams.“
„The Washington Post“ rašo, kad šį spalį Bavarijoje tai – gana paplitęs požiūris. Net CSU atstovai mano, kad, kadaise buvusi rinkimų favoritė, šiemet partija smarkiai apsiskaičiavo.
Suvokę, kad vis didesnį iššūkį kelia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), CSU atitolo nuo gerokai nuosaikesnės seserinės partijos – A.Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU).
CSU bandė mėgdžioti griežtą AfD retoriką migracijos klausimu, dėl kurios šiemet kilo keli rimti konfliktai su CDU.
Buvę rėmėjai nusiteikę prieš
Vis dėlto, toks ėjimas nepadėjo išlaikyti konservatorių balsų, o kadaise CSU palaikę centristai ir liberalai ėmė remti progresyvesnes alternatyvas, ypač Žaliųjų partiją.
Ši nesėkmė iliustruoja, kad tradicinių Europos centristinių partijų bandymas elgtis taip, kaip žemyne vis daugiau paramos sulaukiantys populistai, ne visada atneša norimus rezultatus.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Austrijoje, centro dešiniųjų lyderiai pasitelkė kraštutinės dešinės retoriką ir sugebėjo išlaikyti valdžią ar jos įgauti dar daugiau.
Vis dėlto, tokie žingsniai nepadėjo gauti daugumos, todėl, pavyzdžiui, Austrijos atveju į valdančiąją koaliciją reikėjo pasikviesti kraštutinius dešiniuosius.
Be to, griežtesnė tradicinių partijų pozicija migracijos atžvilgiu nesustabdė kraštutinių dešiniųjų, kurie stiprėja visoje Europoje. O Bavarija iliustruoja, koks pavojus ištinka apleidus centristines pažiūras.
Ch.Mohamadas-Klotzbachas: „CSU rinkėjai nėra taip toli dešinėje, kaip galvojo partijos viršūnė. O dabar visuomenės kairieji ir centristai susitelkė prieš juos.“
„CSU rinkėjai nėra taip toli dešinėje, kaip galvojo partijos viršūnė, – teigė politikos mokslų profesorius Viucburgo universitete Christophas Mohamadas-Klotzbachas. – O dabar visuomenės kairieji ir centristai susitelkė prieš juos.“
Pergalė ar pralaimėjimas?
Retorikos pokyčių pasekmės CSU, valdžiusiai Bavariją 61 metus iš eilės, gali būti skaudžios. Tiesa, niekas nesitiki, kad šis politinis dominavimas staiga baigsis, kadangi CSU vis tiek atsidurs tarp gavusiųjų daugiausia rinkėjų balsų.
Vis dėlto, ši pergalė labiau primins pralaimėjimą.
Prognozuojama, kad ankstesniuose rinkimuose nuolat sulaukdavusi pusės ar daugiau rinkėjų paramos, šiemet CSU greičiausiai gaus tik trečdalį balsų.
Partija, kuriai retai tekdavo dalintis galia, šiemet dėl galimybės valdyti Bavarijos žemę turės sudarinėti susitarimus su varžovėmis.
Neišvengiama CSU nesėkmė iliustruoja politinio susiskaldymo Europoje tendenciją.
Ilgalaikė partijos valdžia Bavarijoje vis labiau tampa anachronizmu Europoje, kurioje po karo dominavusios tradicinės partijos vis dažniau užleidžia vietą sparčiai populiarėjantiems nišiniams judėjimams, kažkada priskirtiems prie politinių paraščių – tiek kairės, tiek dešinės.
Ilgą laiką CSU didžiavosi esanti „tautos“ partija, vengianti „kietosios linijos“ ideologijos ir nesikoncentruojanti tik į vieną klausimą. Ji verčiau ieškodavo pagrįstų kompromisų ir praktiškų išeičių.
Ilgą laiką CSU didžiavosi esanti „tautos partija“, vengianti „kietosios linijos“ ideologijos ir nesikoncentruojanti tik į vieną klausimą. Ji verčiau ieškodavo pagrįstų kompromisų ir praktiškų išeičių.
Tokia formulė veikė metų metus, ja džiaugėsi visi: nuo „BMW“ vadovų iki Alpių ūkininkų ar parduotuvių savininkų Miunchene.
Be to, CSU lyderiai mėgsta girtis pavertę Bavariją utopija: nedarbas ir nusikalstamumas šioje pietinėje žemėje – itin žemas, vyriausybės biudžetas puikiai subalansuotas.
Pabėgėlių krizės poveikis
2015-ųjų pabėgėlių krizė iškėlė politinę problemą. Kai kanclerė A.Merkel atvėrė Vokietijos sienas pabėgėliams, kurių dauguma keliavo per Bavariją, CSU lyderis Horstas Seehoferis tam griežtai priešinosi.
Šiemet Vokietijos vidaus reikalų ministru tapęs ir CSU vadovo postą išlaikęs H.Seehoferis reikalavo griežtesnės imigracijos kontrolės bei atvirai konfliktavo su A.Merkel.
Konfliktas buvo paralyžiavęs nacionalinę vyriausybę. Vis dėlto, H.Seehoferis visiškai „neišsiskyrė“ su A.Merkel vadovaujama partija.
Tiesa, panašu, kad H.Seehoferio strategija ginče dėl pabėgėlių neįtikino nė vienos pusės.
„Dalis mūsų rinkėjų sako: „Kodėl negalime padaryti daugiau? Esame tokia turtinga šalis“. Kiti sako: „Tai nebegali tęstis. Mums reikia limitų“, – teigė CSU narys, atstovaujantis Viucburgą Bavarijos parlamente Oliveris Jorgas. – Mums tai – iššūkius kelianti patirtis.“
Pasak jo, žalinga partijos lyderių, ypač H.Seehoferio, retorika taip pat nepadeda.
Kovą H.Seehoferis teigė, kad „islamas nėra Vokietijos dalis“. A.Merkel suskubo šį teiginį paneigti.
Liepą H.Seehoferis džiūgavo, kai jo gimimo dieną buvo deportuoti 69 Vokietijoje prieglobsčio negavę afganai. Vienas jų, Vokietijoje gyvenęs aštuonerius metus, nuvykęs į Kabulą nusižudė.
„Iš partijos lyderio mums nereikia tokios retorikos“, – pridūrė O.Jorgas.
Raginimai atsistatydinti
Su tokiu O.Jorgo požiūriu sutinka Bavarijos žemės premjeras Markusas Soederis.
Jis, antradienį kalbėdamas maždaug 400 žmonių miniai, migracijai skyrė vos kelias minutes: M.Soederis ragino rinkėjus neapleisti partijos, atnešusios jiems klestėjimą ir saugumą.
„Kai kurie save vadina neturtingais ir seksualiais, – kalbėjo M.Soderis, omenyje turėdamas sostinę Berlyną. – Bavarijoje mes esame stiprūs ir stabilūs.“
Apie migraciją M.Soderis kalbėjo itin atsargiai: ragino kontroliuoti sienas ir dėkojo visiems, kurie savanoriškai padėjo pabėgėliams.
Vis dėlto, toks švelnus požiūris M.Soderiui – pakankamai naujas, o partijoje jau girdimi raginimai, kad jis arba H.Seehoferis – galbūt net abu – po rinkimų atsistatydintų.
Kitos partijos išnaudojo tokią CSU krizę.
Per paskutinius rinkimus 2013 metais AfD Bavarijoje vargiai egzistavo. Šįkart prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų partija į parlamentą pateks su 12 proc. balsų. Maždaug tiek pat, kiek praeitą rudenį surinko rinkimuose į nacionalinį parlamentą.
„CSU strategija – sakyti žmonėms: „Imigracijos klausimu esame jūsų pusėje. Jums nereikia balsuoti už AfD“. Tačiau žmonės tuo nebetiki. Jie žino, kad CSU nesiima jokių pokyčių“, – teigė AfD kandidatas Šveinfurto mieste Richardas Graupneris.
Antroji vieta prognozuojama Žaliųjų partijai, greičiausiai surinksiančiai 18 proc. balsų. Ji priviliojo CSU ir centro kairiųjų Socialdemokratų partijos, kurios populiarumas blėsta visoje šalyje, rinkėjus.
Agitaciniame Žaliųjų partijos renginyje Šveinfurte partijos lyderė Annalena Baerbock ragino nedelsiant kovoti su klimato kaita ir išsaugoti tirpstančius Alpių ledynus, daugiau lėšų skirti nuo smurto nukentėjusioms moterims ir humaniškesnio požiūrio į pabėgėlius.
A.Baerbock teigimu, šie rinkimai galėtų įtvirtinti Žaliųjų partiją Vokietijos politikos širdyje.
„Tai – pokyčių pradžia. Visi žiūri į Bavariją“, – sakė ji.
Pasak M.Heiligo, kai prieš kelis dešimtmečius savanoriai Bavarijoje kabindavo Žaliųjų partijos plakatus, konservatorių rinkėjai į juos žvelgdavo įtariai, „tarsi kartu kabintume ir bombą“.
Tokie pokyčiai stebina ilgą laiką veikiančius aktyvistus, tokius kaip Martinas Heiligas. Pasak jo, kai prieš kelis dešimtmečius savanoriai Bavarijoje kabindavo Žaliųjų partijos plakatus, konservatorių rinkėjai į juos žvelgdavo įtariai, „tarsi kartu kabintume ir bombą“.
Vis dėlto, partija pasitraukė nuo savo radikalių šaknų, be to, pasikeitė ir pati Bavarija.
„Jei laimėsime, tai bus simbolis visoms kitoms šalims, – sakė M.Heiligas. – Mes norime būti draugiška, atvira Vokietija. Jaučiame, kad ir žmonės to nori.“
