Viešosios nuomonės tyrimų centro „Norstat“ naujausios apklausos duomenimis, 29,5 proc. apsisprendusių rinkėjų balsus atiduos už liberalią Reformų partiją. Praėjusiuose parlamento rinkimuose iškovojusi daugiausia parlamento vietų – 30 – šiuo metu ji priklauso opozicijai.
Priežastis – 2016-aisiais pralaimėtas balsavimas dėl nepasitikėjimo tuometiniu premjeru Taavi Roivu. Šie rinkimai – pirmas kartas nuo 1999-ųjų, kai Reformų partija nepriklauso valdančiajai koalicijai.
Atsistatydinusį vieną jauniausių Europos lyderių T.Roivą už vyriausybės vairo pakeitė Centro partijos lyderis Juri Ratas. Šiuo metu Riigikogu 27 vietas turinčiai ir rusakalbių palaikomai partijai naujausios apklausos prognozuoja 25,7 proc. balsų.
Tradicinėms partijoms ant kulnų lipa vis labiau populiarėjanti populistinė Estijos konservatyvioji liaudies partija (EKRE), už kurią balsuoti ketina 16,4 proc. rinkėjų. Radikalėjantys dešinieji šiuo metu parlamente turi septynias vietas.
Pasikeitę Rusijos apologetai
Itin populiari tarp rusakalbių Estijos gyventojų Centro partija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Rusijos valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“. Šiuo metu sutartis yra įšaldyta, tačiau kol kas formaliai nenutraukta.
Prieš pat 2016-ųjų balsavimą dėl nepasitikėjimo tuometine vyriausybe iš partijos lyderio posto buvo pašalintas Rusijos apologetu laikomas Edgaras Savisaaras.
Estijos Tartu universiteto Johano Skytte'o politikos studijų instituto dėstytojas, politologas Stefano Braghiroli 15min teigė, kad tuo metu dalis partijos narių nerimavo, esą dėl šio žingsnio bus prarasta Estijos rusakalbių parama.
„Tačiau reitingai išliko maždaug tokie pat“, – sakė jis.
Pasak analitiko, būtent dėl simpatijų Rusijai kitos partijos atsisakydavo sudaryti koalicijas su E.Savisaaro vadovaujamais centristais . Vis dėlto, lyderystę perėmus J.Ratui, pasikeitė ne tik partijos ideologija, bet ir požiūris į Maksvą – jai nebeklijuojama E.Savisaaro laikais įprasta „Rusijos užtarėjos“ etiketė.
„Antrosios kadencijos pusės metu (Centro) partija tapo mažiau populistinė, pasuko socialinio liberalizmo link. Šiandienos Estijos politiniame spektre vos keletas pavadintų Centro partiją Rusijos apologete“, – tikino S.Braghiroli.
Vyrai balsuos už radikalus
Tiek Centro, tiek Reformų partijos kol kas atmetė galimybę formuoti valdančiąją koaliciją su EKRE. Ši partija estų palaikymą iškovojo pasinaudodama 2015-ųjų Europos politinį kraštovaizdį perbraižiusia migracijos krize – tais metais į žemyną atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų.
„Pastaruosius trejus metus pagrindinis EKRE leitmotyvas buvo pabėgėliai, multikultūralizmas, konservatyvios vertybės ir panašiai. Nuo pat pabėgėlių krizės pradžios jie manipuliuoja juodaodžių baime, kuri paveikė didelę dalį visuomenės. Tačiau laikui bėgant žmonės ima suprasti, kad invazija, apie kurią EKRE kalba, nevyksta“, – 15min sakė S.Braghiroli.
Nuo 2015–2018 metais 1,3 mln. gyventojų turinti Estija suteikė prieglobstį 600 jo prašančių asmenų.
Anot Tartu universiteto lektoriaus, paprastai radikalioms partijoms naudinga priklausyti opozicijai: tuomet jos gali siūlyti paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms, neprivalėdamos savo pasiūlymų paversti realybe.
„Tačiau EKRE priklausymas opozicijai gali būti skausmingas – jie gali prarasti auditoriją. Prieš kelis mėnesius EKRE reitingai buvo dar aukštesni, tačiau parama partijai mažėja, nes nėra jokių jų vardijamų grėsmių įrodymų“, – tikino politologas
Estijos konservatyviosios liaudies partijos reitingus pagyvino 2018-ųjų pabaigoje virusios diskusijos apie Jungtinių Tautų (JT) Migracijos paktą, kurio Estija galiausiai nepasirašė.
TAIP PAT SKAITYKITE: JT migracijos paktas: pagrindiniai aspektai
Adamas Wylegalskis „New Eastern Europe“ rašo, kad EKRE kalba tai, ką ir kitų Europos šalių kraštutiniai dešinieji. Partija pasitelkia populistinį naratyvą, pabrėžiantį skirtumą tarp „mūsų“ (paprastų žmonių) ir „jų“ (globalaus elito), pozicionuoja save kaip konservatyvių vertybių gynėją nuo liberalizmo.
Pasak S.Braghiroli, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, „Estija dar niekada negyveno taip gerai“, tačiau EKRE rinkėjai jaučia didelę socialinę atskirtį, „jie pereinamuoju laikotarpiu buvo ne tokie sėkmingi“.
„Jie jaučiasi nusivylę, politinį elitą laiko nuo jų atitrūkusiu. Iš esmės tai yra žmonės, sakantys „Estija – pirmiausia“, jiems reikia politikų, sakančių, kad jais pasirūpins. (EKRE) elektoratui reikia populistinės politikos nepaaiškinant, iš kur gauti pinigų jai įgyvendinti“, – teigė S.Braghiroli.
Politologas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis EKRE elektorato yra vidutinio amžiaus vyrai – moterys šią partiją palaiko gerokai rečiau. „Tai galima paaiškinti itin konservatyvia politika, kuri nėra labai patraukli emancipuotoms XXI a. moterims“, – pridūrė jis.
Partijų ideologijos supanašėjo
S.Braghiroli tikina, kad pastaraisiais metais Centro ir Reformų partijos ideologija supanašėjo, tačiau nuomonės mokesčių ir rusakalbių teisių atžvilgiu vis dar išsiskiria.
„Estijos mokesčių sistema visada buvo labai plokščia, o dabartinė (Centro partijos) vyriausybė stengėsi paversti ją labiau progresine. Savo ruožtu Reformų partija pasisako už liberalų valstybės ekonomikos valdymą, priešinasi mokesčių sistemos pokyčiams“, – 15min sakė Tartu universiteto lektorius.
Pasak analitiko, kadangi „Centro partija nebėra laikoma Rusijos interesų garsiakalbiu“, ji kur kas aktyviau kalba apie rusakalbių mažumos teises, jų švietimą gimtąja kalba. „O Reformų partija prioritetu laiko mokymą vien estų kalba“, – pridūrė jis.
„Partijų vizija dėl pilietybės labai skiriasi. Centro partija siūlė progresinį pilkųjų pasų eliminavimą, pilietybės suteikimą remiantis panašiu į ius soli (remiantis gimimo vieta) principu. Reformų partija pasisako už dabartinę sistemą, kad pilietybė būtų įgyjama laikant kalbos egzaminą“, – teigė S.Braghiroli
Ar dviguba pilietybė vis dar aktuali? S.Braghiroli tikina, kad klausimo aktualumas priklauso nuo „įtampų išorėje“. Kitaip tariant, Rusijos veiksmų.
„Kuo labiau politiškai matoma taps rusakalbių bendruomenė, tuo jautresnis bus pilietybės klausimas. Per pastaruosius penkerius metus, taip pat klausantis priešrinkiminių debatų, tapo akivaizdu, kad Estijos pilietybės įgijimas ir dviguba pilietybė nebėra tabu“, – sakė politologas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl Estija atsisako dvigubos pilietybės?
Anot jo, tikėtina, kad įpusėjus naujo parlamento kadencijai bus pristatyta kur kas liberalesnė pilietybės suteikimo vizija.
Įtakos kampanijoms pasiruošę
Po 2016-ųjų Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir perspėjimų, kad nedraugiškos jėgos gali paveikti šią gegužę vyksiančius rinkimus į Europos parlamentą, estai išliko budrūs.
Pasak S.Braghiroli, neužfiksuota jokių ryškesnių bandymo paveikti rinkimus ženklų, tačiau neverta tikėtis, kad Rusija taip lengvai pamirš Estiją. Politologo manymu, jei Kremlius nori daryti įtaką, „turėtų statyti už EKRE“.
S.Braghiroli: „EKRE yra labai nacionalistinė, tačiau jos stipri antirusiška retorika per pastaruosius trejus metus labai susilpnėjo, nes jie bando pritraukti rusakalbių rinkėjų paramą.“
„EKRE yra labai nacionalistinė, tačiau jos stipri antirusiška retorika per pastaruosius trejus metus labai susilpnėjo, nes jie bando pritraukti rusakalbių rinkėjų paramą“, – 15min teigė S.Braghiroli.
Politologo manymu, stipri visuomenės parama šiai partijai susilpnintų Estiją Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
„EKRE turi prioritetų, kurie sutampa su Rusijos interesais destabilizuoti Estiją ar jos indėlį transatlantiniame kontekste“, – tikino Tartu universiteto lektorius.