Nuo antradienio ryto prie balsadėžių skubėsiantys amerikiečiai rinks atstovus į abejus Kongreso rūmus – Senatą ir Atstovų Rūmus. Rinkėjai spręs dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose, tačiau Senate naujai užpildytos bus tik 35 vietos iš 100.
Šiuo metu respublikonai Atstovų Rūmuose turi 235 vietas, demokratai – 193. Spetynios vietos yra laisvos.
Galios pasiskirstymas Senate atrodo taip: 51 vietą turi respublikonai, 47 – demokratai, dvi – nepriklausomi kandidatai.
Ką sako apklausos?
Prezidentas Donaldas Trumpas ir jo Respublikonų partija tikisi išlaikyti daugumą abejuose Kongreso rūmuose. Vis dėlto, apklausos kol kas palankesnės Demokratų partijai – ji turi realius šansus perimti Atstovų Rūmų kontrolę.
Prognozuojama, kad respublikonai turėtų išlaikyti trapią daugumą Senate.
Remiantis naujausių apklausų duomenų vidurkiais, Demokratų partijos kandidatus remia 48,4 proc. rinkėjų, respublikonus – 42,2 proc.
Apklausų rezultatus sekti galite čia.
Apklausos rodo, kad vietas Atstovų Rūmuose užsitikrino 182 Demokratų partijos atstovai ir 140 respublikonų. Labai sunku prognozuoti, kas pasidalys 48 vietas.
Senate Respublikonų partijos pozicijos kur kas geresnės. Demokratai, norėdami gauti daugumą, turės laimėti 26 iš 35 vietų.
Referendumas dėl D.Trumpo?
Rinkimai į Kongresą, dar vadinami vidurio kadencijos rinkimais, laikomi savotišku referendumu dėl prezidento valdymo. Todėl Baltuosius rūmus kontroliuojanti partija šio balsavimo metu paprastai nukenčia.
Nuo 1934-ųjų vykusiuose 21-uose vidurio kadencijos rinkimuose prezidento partija vietas Atstovų Rūmuose iškovojo, o ne prarado tik tris kartus, Senate – penkis.
Vidurio kadencijos rinkimuose svarbiu rodikliu galima laikyti prezidento reitingus. Šiuo metu D.Trumpą palaiko apie 42 proc. rinkėjų.
Prieš 2010-ųjų rinkimus į Kongresą, kai Demokratų partija patyrė vienus didžiausių praradimų JAV istorijoje, tuometinį prezidentą Baracką Obamą palaikė apie 45 proc. rinkėjų.
Prieš vidurio kadencijos rinkimus tik du prezidentai – Harry Trumanas (1946 ir 1950 metais) ir George'as Bushas (2006 metais) turėjo žemesnius reitingus. Visų trejų rinkimų metu jų partijos Atstovų Rūmuose prarado daugiau nei 28 vietas, Senate – daugiau nei penkias.
O jei laimės demokratai?
„The Telegraph“ rašo, kad rinkimai į Kongresą paveiks ateinančių dvejų metų JAV politiką.
Jei Kongresą ir toliau kontroliuos respublikonai, D.Trumpo pirmoji kadencija bus kur kas sklandesnė: jis turės galios finansuoti sienos Meksikos pasienyje statybas, toliau mažinti mokesčius ir naikinti „Obamacare“ privalomo sveikatos medicininio draudimo programą.
Jei demokratai atgaus Kongreso kontrolę, jie aršiai priešinsis pagrindiniams D.Trumpo politinės darbotvarkės klausimams. Be to, demokratų dauguma reikštų, kad šios partijos atstovai gauna vietų Kongreso komitetuose, o su jomis – galią vykdyti tyrimus prieš D.Trumpą.
Demokratai jau dabar tikina daugiausia dėmesio skirsiantys tyrimui dėl Maskvos kišimosi į 2016-ųjų rinkimus ir galimo D.Trumpo kampanijos sąmokslo su Rusija.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?
Pasak BBC, nors demokratų daugumos Atstovų Rūmuose atveju pagarsėtų kalbos apie D.Trumpo apkaltą, jos greičiausiai būtų bevaisės: už prezidento nušalinimą turėtų balsuoti du trečdaliai senatorių.
Kas rūpi rinkėjams?
Svarbiausi klausimai rinkimuose į Kongresą – ekonomika, imigracija ir D.Trumpo apkalta.
JAV ekonomika šiuo metu klesti, nedarbo lygis – žemas, atlyginimai kyla. Vis dėlto, dėl D.Trumpo inicijuoto mokesčių korporacijoms apkarpymo, valstybės deficitas pernai išaugo 33 proc. – iki 895 mlrd. dolerių (785 mlrd. eurų).
Imigracija – JAV skaldantis klausimas. Demokratai nuolat pabrėžia D.Trumpo administracijos „nulinės tolerancijos“ politiką, įskaitant migrantų vaikų atskyrimą nuo tėvų Meksikos pasienyje. Demokratai tikisi, kad tai paskatins jaunus rinkėjus ir mažumas balsuoti prieš Respublikonų partiją.
Savo ruožtu respublikonai tikina, kad demokratai norėtų sumažinti JAV imigracijos ir muitinės tarnybos pajėgas, o dėl to sienos esą taptų silpnesnės.
O kur Rusija?
Vidaus saugumo departamento sekretorė Kirstjen Nielsen penktadienį paskelbė, kol kas jokiai užsienio jėgai nepavyko įsiskverbti į balsavimo infrastruktūrą.
Pasak K.Nielsen, 2018-ųjų rinkimai „bus saugiausi istorijoje“.
„Man didžiausią nerimą kelia tai, kad užsienio jėgos po rinkimų ar rinkimų naktį socialiniuose tinkluose bandys pasėti nesantaiką teigdamos, jog kažkas buvo ne taip, kaip turėjo būti“, – kalbėjo K.Nielsen.
