Rinkimai vyks Ispanijai ir visai Vakarų Europai neįprastomis sąlygomis. Ankstesnę regiono vyriausybę paleido premjeras Mariano Rajoy, kuris po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą.
Keturi katalonų aktyvistai ir pareigūnai, įskaitant viceprezidentą Oriolą Junguerą, yra laikinai suimti pateikus kaltinimus maištu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų pasisavinimu.
Atstatydintas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as ir keturi buvę vyriausybės nariai pasitraukė į Belgiją. Tiesa, Ispanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį panaikino jiems lapkričio pradžioje išduotus Europos arešto orderius.
Paskutinių apklausų rezultatai rodo, kad prieš ir už regiono nepriklausomybę pasisakančios stovyklos lipa viena kitai ant kulnų. Sociologinių tyrimų centro duomenimis, pirmadienį pirmavo už pasilikimą Ispanijos sudėtyje pasisakanti „Ciudadanos“ partija, o nepriklausomybę palaikančios partijos, panašu, praras daugumą parlamente.
Kas varžosi šiuose rinkimuose ir kuris iš septynių kandidatų užims prezidento postą?
Carlesas Puigdemont'as
Buvęs Katalonijos prezidentas C.Puigdemont'as savo darbo vietą, panašu, atgautų ir balsavime patyręs nesėkmę.
„Mes atgausime Katalonijos prezidentą, Carlesą Puigdemont'ą. Šie rinkimai yra skirti atkurti demokratiją, o ne išrinkti naują prezidentą“, – rašoma jo naujai įsteigtos politinės platformos „Junts per Catalunya“ rinkimų programoje.
Pastaruoju metu jo bendražygiai iš Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) turėjo laikyti C.Puigdemont'ą savo Mesijumi ir taikstytis su jo kaprizais. Pavyzdžiui, rinkimų sąrašuose geriausias pozicijas užleisti tokiems už nepriklausomybę pasisakantiems kandidatams kaip šiuo metu įkalintas Jordi Sanchezas. PDeCAT taip pat turėjo taikstytis su prieš Europos Sąjungą (ES) nukreipta retorika. Vis dėlto ši strategija atsipirko.
Prieš keletą savaičių apklausos PDeCAT prognozavo liūdnas perspektyvas: partija buvo ketvirtojoje vietoje, smarkiai atsiliko net nuo Katalonijos Respublikos kairiųjų partijos – koalicijos partnerės parlamente.
Paskelbdamas apie savo kandidatūrą C.Puigdemont'as partijai pelnė už nepriklausomybę pasisakančios stovyklos simpatijas, naujoji platforma apklausose pakilo iki trečiosios vietos.
Oriolis Junquerasas
Katalonijos Respublikos kairiųjų partijos (ERC) lyderiui O.Junquerasui apklausos itin palankios, jis turi realią galimybę tapti naujuoju regiono prezidentu. Tiesa, uolus katalikas ir istorikas O.Junquerasas kampaniją vykdys kalėdamas Madrido „Estremera“ kalėjime.
Priešingai nei 2015-ųjų regioniniuose rinkimuose, O.Junqueraso vadovaujama ERC atsisakė kandidatuoti vienu sąrašu su C.Puigdemont'o PDeCAT.
Jei ERC nugalėtų, tačiau O.Junquerasas liktų už grotų, prezidente taptų Marta Rovira. Ji lyderio įkalinimu naudojasi kaip pagrindine kampanijos žinute. „Oriolas Junquerasas yra kalėjime tik todėl, kad jie jo bijo“, – sakė M.Rovira, pavadindama politiko suėmimą „slaptu bandymu nelegalia paversti“ separatistų partiją.
ERC taip pat ėmėsi naujo naratyvo – dabar pirmenybė teikiama socialiniams klausimams, o ne greitam nepriklausomybės siekiui.
Carlesas Riera
Pusiau komunistinė, pusiau anarchistinė partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP) siekia, kad nepriklausoma Katalonija jokiu būdu nepriklausytų ES.
„Nėra jokios galimybės derėtis su frankistine ir fašistine Ispanijos valstybe“, – pristatydamas kampaniją teigė CUP vadovas Carlesas Riera.
„Yra tik vienas būdas, ir jis – vienašališkas“, – sakė C.Riera ir įspėjo už nepriklausomybę pasisakančias sąjungininkes, kad CUP nesudarys jokių susitarimų su partijomis, pasiruošusiomis derėtis su Madridu.
Xavieras Domenechas
Šioje susiskaldžiusioje rinkimų kampanijoje Xaviero Domenecho partija „Catalunya en Comu Podem“ yra neįprasta kandidatė, kadangi neturi aiškios pozicijos nepriklausomybės klausimu.
Partija palaikė spalio 1-osios referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, tačiau priešinosi vienašališkam nepriklausomybės paskelbimui. Be to, vieni partijos nariai palaiko Katalonijos nepriklausomybės idėją, kiti jai priešinasi.
Panašu, kad toks aiškios pozicijos trūkumas neatsiperka nei regioniniu, nei valstybiniu lygiu. „Catalunya en Comu Podem“ dar nuo praėjusių rinkimų apklausose užima prastas pozicijas.
Jei separatistai praras absoliučią daugumą, partija, net ir nesurinkusi daug balsų, gali gauti progą tarti lemiamą žodį. „Catalunya en Comu Podem“ reikės pasirinkti, į vyriausybę siųsti už ar prieš nepriklausomybę pasisakantį kandidatą.
Ines Arrimadas
Jei separatistai sapnuoja košmarus, juose „Ciudadanos“ kandidatė Ines Arrimadas neabejotinai užima Katalonijos prezidentės postą. Jos vadovaujama partija „Ciudadanos“ buvo įkurta prieš 11 metų siekiant kovoti su katalonų nacionalizmu. „Ciudadanos“ išdidžiai pasisako už Katalonijos vienybę su Ispanija.
Sociologinių tyrimų centro apklausos duomenimis, „Ciudadanos“ pirmą kartą pirmavo ir aplenkė net Katalonijos Respublikos kairiųjų partiją.
„Ciudadanos“ yra pasiruošę valdyti“, – pirmadienį sakė I.Arrimadas.
Net jei „Ciudadanos“ nugalės rinkimuose, I.Arrimadas nebūtinai vadovaus vyriausybei, kadangi galimai lemtingą žodį tarsianti „Catalunya en Comu“ pažadėjo niekada neremti „Ciudadanos“.
Miquelis Iceta
„Nenorime, kad viena Katalonijos pusė būtų laiminga, o kita – liūdna. Norime, kad būtų patenkinti mažiausiai 80 proc. katalonų“, – pirmadienį sakė Katalonijos socialistų partijos lyderis Miquelis Iceta, vadovaujantis jau nuo 2014-ųjų.
Jis prezidentu galėtų tapti tik tuo atveju, jei už nepriklausomybę pasisakančiųjų stovykla prarastų daugumą. Tokiu atveju M.Iceta stengtųsi nugalėti I.Arrimadas, jam padėtų kairieji „Catalunya en Comu“.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius Katalonijos politikoje socialistai visada buvo antras pagal dydį, o kai kada – didžiausias žaidėjas. Tačiau jie nesusidorojo su nepriklausomybės proceso poliarizacija: vieni partijos nariai pasitraukė pas separatistus, kiti – už vienybę pasisakančius „Ciudadanos“.
M.Iceta pasirašė susitarimą su maža nacionalistine partija „Units per Avancar“ tikėdamasis pritraukti nuosaikių nacionalistų, nusivylusių nepriklausomybės proceso rezultatais, balsus.
Xavieras Garcia Albiolas
Katalonijos Liaudies partijos kandidatas Xavieras Garcia Albiolas yra vienas iš nedaugelio Ispanijos politikų, pasitelkiančių prieš imigrantus nukreiptą retoriką. Buvęs Katalonijos miesto Badalonos meras vykdė kampaniją su šūkiu „Išvalykime Badaloną“, nusikalstamumą mieste siejo su nereguliaria imigracija.
X.G.Albiolo partija 2015-ųjų regioniniuose rinkimuose liko penkta, ne ką geriau sekasi ir prieš šiuos rinkimus – partijos rėmėjų balsus parėmė „Ciudadanos“.
Tiesa, šie rinkimai gali baigtis paradoksu: jei premjero M.Rajoy džiaugsmui separatistai Katalonijos parlamente praras absoliučią daugumą, Katalonijos Liaudies partijos priešininkė „Ciudadanos“ gali tapti už vienybę pasisakančios stovyklos lydere. Tokiu atveju Liaudies partija prarastų paramą.
