Prieš Prancūzijos parlamento rinkimų antrąjį turą, kuris įvyks šį sekmadienį, Prancūzijos prezidentas E.Macronas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos premjeru Mario Draghi apsilankė Kyjive. Ukrainoje jis kalbėjo apie tai, kad jo šalis nusiųs Ukrainai dar šešias haubicas CAESAR.
„Europa yra jūsų pusėje. Taip bus tol, kol reikės, kol bus pasiekta pergalė“, – Prancūzijos lyderis sake Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius, E.Macronas teigė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
Prancūzijos prezidentas sulaukia daug kritikos pastaruoju metu iš kitų ES ir NATO valstybių dėl nuolatinių skambučių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau panašu, kad kritika užsienyje dar nereiškia kritikos savo šalyje, kur jo sekmadienį laukia dar vienas politinis išbandymas – parlamento rinkimai.
„Prancūzijai, kuri turi stiprią diplomatinę tradiciją, svarbu pademonstruoti, kad su Rusija yra palaikomas kontaktas, siekiama išvengti tiesioginės Vakarų ir Maskvos konfrontacijos mūšio lauke.
Taip pat dialogu bandoma parodyti, kad politikai ieško išeičių. Net jei pats Macronas ir prancūzai suvokia, kad skambučiai Putinui problemos neišspręs. Jo skambučiai Putinui galbūt labiau pakenkė jo įvaizdžiui užsienyje, bet Prancūzijos viduje jie arba turi neutralų poveikį, arba netgi šiek tiek palankų Macronui“, – 15min sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Su juo sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Gintas Karalius.
„Macrono pozicija Ukrainos, Rusijos atžvilgiu atitinka statistinio prancūzo įsivaizdavimą, ką turėtų daryti jų prezidentas. Todėl jo skambučiai Putinui nekenkia jam jo rinkėjų akyse. Prancūzams labiau rūpi ekonominiai ir socialiniai klausimai“, – kalbėjo politologas.
Jie sutinka, kad Prancūzija šiuo metu praranda lyderystę Europoje, tačiau Paryžius vis tiek nestovi nuošalyje.
L.Kojala: skambučiai Putinui galbūt labiau pakenkė Macrono įvaizdžiui užsienyje.
„Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Prancūzija ir ji bandė užduoti toną visos Bendrijos politikai. Tačiau skambučiai Putinui ir delsimas vykti į Kyjivą sudarė prielaidas abejoti dėl tikrųjų Prancūzijos intencijų, taip pat kokie povandeniniai žaidimai gali vykti. Prancūzijai reikia įkvėpti daugiau pasitikėjimo jos vykdoma politika Vidurio ir Rytų Europoje, vienas tokių būdų – vizitas į Kyjivą“, – teigė L.Kojala.
Pasak G.Karaliaus, E.Macronas lieka vienas tų lyderių ES, kurie supranta, kad Bendrijai reikalingos permainos.
„Matome tam tikrą jėgų persiskirstymą. Macronas kalba apie kažkokį alternatyvų darinį ES, prie kurio galėtų prisijungti ir Ukraina, britai. Nepanašu, kad tai sulauktų didelio palaikymo, tačiau kartu reikia įvertinti, kad jis vis dėlto yra vienintelis, kuris kažką siūlo. Jis kalba apie strateginę autonomiją, apie tai, kad ES turi turėti gynybos ministrą. Matome, kad ES yra neefektyvi užsienio politikoje ir jai reikia reformų, o Macronas yra vienintelis, kuris bent kažką dar mėgina siūlyti“, – tikino politologas.
Ilgos derybos dėl koalicijos
Prasidėjus rinkimams Prancūzijoje pagrindinis E.Macrono priešininkas, kairiųjų koalicijos lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas teigė, kad šiuo metu vyksta „trečiasis Prancūzijos prezidento rinkimų etapas“. Jis tikino laimėsiantis balsavimą, tapsiantis premjeru ir taip galėsiantis apsunkinti E.Macrono pastangas vykdyti reformas šalies viduje. Tačiau, panašu, kad tokiam scenarijui išsipildyti nelemta. Tikimasi, kad antrojo rinkimų turo metu E.Macrono koalicija laimės rinkimus, tiesa, neužsitikrins absoliučios daugumos parlamente.
„Be abejo, rezultatas galbūt nėra toks, kokio norėtų Macronas, bet viena problema tapo mažiau – tikimybė, kad Jeanas-Lucas Melenchonas taps premjeru, šiandien nebeatrodo tokia pati, kokios norėtų jis. Tai pozityvus ženklas Macronui. Tačiau jei jo politinė jėga neturės daugumos parlamente, sprendimų priėmimo procesas bus sudėtingas“, – prognozavo L.Kojala.
Pasak G.Karaliaus, tai, kad Macronas praranda populiarumą, buvo akivaizdu jau prezidento rinkimų metu.
G.Karalius: koalicijos Prancūzijoje yra retas ir dažnai triukšmingas procesas.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad tai antra kadencija valstybėje, kur dažniausiai taip nebūna. Todėl tragedijos neįvyko. Macrono partija turės daugumą parlamente, nors ir ne absoliučią, – teigė politologas.
RESC vadovas priminė, kad Prancūzijoje yra stipriai į prezidentą fokusuota politinė sistema, bet teisėkūros procese prezidentui yra būtina turėti atramą parlamente, ypač kai kalbama apie dideles sistemines reformas, susijusias pirmiausia su vidaus politika – socialiniais, ekonominiais klausimais, mokesčių politika, pensijų sistema.
„Jei prezidentas neturi daugumos parlamente, jo paties energija ir efektyvumas pridarys problemų ir apsunkins jo galimybes veikti kitose srityse, pavyzdžiui, užsienio politikoje“, – sakė L.Kojala.
Tuo metu G.Karalius tikino, kad E.Macrono partijai reikės ieškoti koalicijos partnerių, o koalicijos formavimas šalyje nėra lengvas procesas.
„Koalicijos Prancūzijoje yra retas ir dažnai triukšmingas procesas. Greičiausiai jiems teks derėtis su Respublikonų partija, kurie norės išsiderėti svarbių postų, todėl laukia ilgos diskusijos. Dėl to Macronui gali nepavykti įvykdyti didelių socialinių ir ekonominių reformų.
Pastaruoju metu tai labiausiai susiję su pensijų reforma, kuri labai nepopuliari tarp prancūzų. Jei Macronas neturės absoliučios daugumos, o opozicija bus stipri, šias reformas gali tekti ir pamiršti. Vis dėlto Prancūzijoje lėšas skirsto parlamentas. Jei prezidentas paramos neturi, jam daugiausia lieka tik užsienio politika. Tai galima vadinti sąstingio situacija“, – mano politologas.