Tikėtis įspūdingos pergalės konservatoriai tikrai galėjo. Jungtinė Karalystė buvo ką tik aktyvavusi ES sutarties 50-ąjį straipsnį, kuriuo pradėjo išstojimo iš Bendrijos procesą – „Brexit“.
Oficialiai Th.May ir teigė, kad nori „stipraus mandato“ būsimose derybose su Briuseliu. Be to, ji kaltino opozicines partijas stengiantis žlugdyti vyriausybės pasiruošimą pokalbiams su eurokratais.
Vis dėlto akivaizdu, kad Th.May susigundė proga sutraiškyti opozicinius leiboristus. Šiai kairiųjų partijai šiuo metu vadovauja socialistas Jeremy Corbynas, o torių strategai neabejojo, kad jo kairuoliškumas nebus priimtinas britų rinkėjams.
Bendruomenių rūmai gali „pakibti“
Tai liudijo ir apklausos: balandžio viduryje, kai buvo paskelbta apie pirmalaikius rinkimus, konservatoriai leiboristus lenkė net 20 proc. punktų. Abejojančių, kad torių dauguma Bendruomenių rūmuose tiesiog išpamps, beveik nebuvo.
Tačiau tada prasidėjo rinkimų kampanija, o su ja – ir serija kluptelėjimų. Kalti ir neatitikimai partijos rinkimų programoje, ir netikėtas leiboristų spurtas, bet labiausiai – faktas, kad kuo daugiau Th.May britai mato per televiziją, tuo mažiau ją mėgsta.
Šią savaitę – net po teroristinio išpuolio Londone (toriai Jungtinėje Karalystėje paprastai vertinama kaip partija, geriau sugebanti apsaugoti šalį nuo terorizmo – red.) – apžvalgininkai sutrimitavo, kad rinkimų baigtis jau balansuoja ant peilio ašmenų.
„Survation“ apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas šiuo metu siekia 41,5 proc., o J.Corbyno leiboristų – 40,4 proc. Skirtumas – vos 1,1 proc. punkto.
„Survation“ apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas šiuo metu siekia 41,5 proc., o J.Corbyno leiboristų – 40,4 proc. Skirtumas – vos 1,1 proc. punkto.
Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad leiboristai surengė geresnę rinkimų kampaniją. Tokios nuomonės – ir 30 proc. torių rinkėjų.
Jei konservatoriai ketvirtadienį ir nugalės, Th.May į pergalę ne žingsniuos raudonu kilimu, kaip tikėjosi, o nusivilks išsekusi. Be to, supykdžiusi dalį įtakingų torių, kurie nė neslepia nepasitenkinimo nevykusia rinkimų kampanija.
Taip, apklausų rengėjai Jungtinėje Karalystėje gali klysti. Taip, leiboristų galimybės, ko gero, pervertinamos.
Taip, partijų populiarumas nacionaliniu mastu ne toks svarbus kaip kandidatų pasirodymas atskirose apylinkėse – iki šiol paprastosios daugumos rinkimų sistema, pagal kurią už pralaimėjusius kandidatus atiduoti balsai tiesiog prapuola, buvo naudingesnė toriams.
Bet Konservatorių partija net pergalės atveju greičiausiai neturės didesnės daugumos Bendruomenių rūmuose nei dabar. Parlamentas apskritai gali „pakibti“.
„Torių kampanijai neatrodo, nors iš pradžių atrodė, kad buvo gerai pataikyta paskelbti pirmalaikius rinkimus – atotrūkis nuo leiboristų buvo didelis. Bet dabar jis visą laiką mažėja.
Galima sutikti su tais, kad dėl to didele dalimi kalta pati premjerė, jos nenuosekli pozicija ir apskritai gana silpnas pasirodymas“, – 15min pripažino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Prabilta apie melą ir aroganciją
Iš pradžių buvo Konservatorių partijos programos pristatymas. Vadinamajame manifeste stengtasi projektuoti ramybę, pasitikėjimą savimi, viziją per ir po „Brexit“.
Toriai nesugebėjo pateikti absoliučios daugumos pažadų numatomos kainos. Konservatoriai anksčiau dėl to yra kritikavę leiboristus, kurie šį sykį paskelbė bent jau apytikslius skaičius.
Tačiau kritikai iš karto atkreipė dėmesį į faktą, kad toriai nesugebėjo pateikti absoliučios daugumos pažadų numatomos kainos. Konservatoriai anksčiau dėl to yra kritikavę leiboristus, kurie šį sykį paskelbė bent jau apytikslius skaičius.
Be to, netrukus kilo audra dėl vadinamojo „demencijos mokesčio“ – taip kritikai praminė siūlomus pokyčius socialinės rūpybos srityje. Jie numato, kad sprendžiant, ar senjorams reikia skirti nemokamą pagalbą jų pačių namuose, būtų atsižvelgiama į jų nuosavybės vertę. Šiuo metu vertinamos tik pajamos ir santaupos.
Toks pasiūlymas vertinamas gana prieštaringai, o netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė konservatorių agitatorius aprėkiančių senolių vaizdo įrašai.
Torių reitingai ėmė smukti. O patys toriai – ginčytis. Rinkimų kampanijų ekspertai tuoj pastebėjo, kad Th.May bando paversti priešrinkiminį mūšį asmenybių kova – tarp ramios, patyrusios premjerės ir, suprask, situacijoje nesigaudančio J.Corbyno.
„Tai istorinių pokyčių akimirka. Sprendimas, kurį priims žmonės, bus svarbus ne tik artimiausius penkerius metus, bet dar ilgiau“, – per kampanijos renginius vis kartoja Th.May, kurios strategai į eterį paleido šūsnį J.Corbyno valdžia gąsdinančių klipų.
Bet antai vienas buvęs torių ministras, kovojantis dėl perrinkimo į Bendruomenių rūmus, iškart pastebėjo: „Žmonėms nepatinka asmenybės kultas, savotiška stalinistinė kontrolė. Visuomenė tai mato ir jai tai nepatinka.“
Pradėjo veikti domino efektas. Nors kolegos partijoje burbėjo vis garsiau, Th.May atsisakė dalyvauti televizijos debatuose – šalyje išsyk prabilta apie aroganciją. Ką jau kalbėti apie premjerei skirtą dainą „Liar Liar“ („Melagė, melagė“), užkopusią į hitų viršūnę.
„Premjerės čia nėra. Jai nerūpi, tad kodėl turėtų rūpėti jums? Tiesą sakant, per „BBC Two“ tuoj rodys „Bake Off“.
Kodėl jums neužsipylus arbatos? Jūs neverti Theresos May laiko“, – baigiantis debatų laidai kandžiai pareiškė liberalų demokratų lyderis Timas Farronas.
Prieštaringas, bet vis labiau mėgstamas
Žinoma, karščiausiai sukelti antipatijų Th.May stengiasi leiboristai, kurių reitingai dar neseniai ridenosi į dugną.
Visai kaip Bernie Sandersas Amerikoje pernai, J.Corbynas pritraukė milijonus jaunų rinkėjų – nuo balandžio 18-osios balsavimui užsiregistravo net 2 mln. britų iki 35 metų. O jaunesni britai, kaip rodo apklausos, masiškai palaiko kairiuosius.
Tarp britų kairuolių netrūksta džiaugsmo, kad Leiboristų partija esą pagaliau atsikrato „naujųjų leiboristų“, kurių vėliavnešys – buvęs premjeras Tony Blairas, šleifo ir sugrįžta į tikrą kairę.
Aišku, J.Corbynas šiaip nebūtų patrauklus premjeras – jis patogiai jaučiasi tarp išdidžių trockistų ir stalinistų, laiko Fidelį Castro ir Hugo Chavezą politiniais herojais, yra nuožmiai kritikavęs NATO, Vakarų karines intervencijas Vidurio Rytuose.
„Financial Times“: „Corbynas, regis, įtikino nemažą dalį elektorato, kad iš tiesų jis visai smagus vyrukas. Senamadiškas, klystantis, tačiau bent jau sąžiningas tarp nesąžiningų. Kažkas panašaus kalbėta apie Donaldą Trumpą.“
„Bet kadangi politiką vis sunkiau paaiškinti, jis, regis, įtikino nemažą dalį elektorato, kad iš tiesų jis visai smagus vyrukas. Senamadiškas, klystantis, tačiau bent jau sąžiningas tarp nesąžiningų. Kažkas panašaus kalbėta apie Donaldą Trumpą“, – rašė „Financial Times“.
„Jis iš tiesų yra prieštaringa asmenybė – daug pasakęs apie NATO, transatlantinius santykius. Bet yra dalis tradicinių leiboristų rinkėjų, kuriems yra patrauklios Corbyno idėjos, ypač tai, ką jis kalba apie ekonominę ir socialinę politiką. Aišku, kita dalis renkasi leiboristus, nes nenori rinktis konservatorių“, – 15min teigė R.Vilpišauskas.
Vis dėlto J.Corbynas kaip tik aršiai kritikuoja į demagogiją linkusį JAV prezidentą – galbūt ir tai lemia, kad rinkėjai nusisuka nuo Th.May, kuri D.Trumpui šypsosi.
Kritikai kalba, kad J.Corbynas kažkur turi „pinigų medį“, bet ne apskaičiuotą planą, kaip valdyti. Tačiau pamiršta, kad tokiam populizmui kelią iš dalies atvėrė ir pernykštė kampaniją prieš „Brexit“ referendumą – tada mirgėjo įvairiausios nesąmonės apie ES.
Kita vertus, būtent „Brexit“ – kartu su saugumu – ir išstojimo iš ES pasekmės Jungtinės Karalystės ekonomikai yra vienas svarbesnių klausimų prieš ketvirtadienio rinkimus.
Narystės ES klausimas uždarytas
Klausimas svarbus ne tiek dėl to, ar šaliai nereiktų apsigalvoti ir surengti antrąjį referendumą. Apie tai kalba tik proeuropietiška Liberalų demokratų partija, kuri kalbėjo apie proveržį, tačiau greitai nusileido žemyn reitinguose.
Ne, kad šalies Bendrijoje nebus – faktas. Dabar aktualiau, kokios bus skyrybos – skausmingos ar, kiek tai įmanoma, draugiškos.
Derybos su ES dėl išstojimo dar vyksta ir baigsis tik 2019-aisiais. Bet konservatoriai nori kietojo „Brexit“ – numoti ranka ir palikti tiek Bendrąją rinką, tiek ES Muitų sąjungą.
Įsiurbę didžiąją dalį nacionalistinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos rinkėjų, toriai drąsiai kalba ir apie imigracijos ribojimą.
Ramūnas Vilpišauskas: „Dabar renkamasi iš kietojo ir minkštojo „Brexit“ – rimta diskusija apie galimą antrą referendumą jau nevyksta. O ekonominiai motyvai, kodėl balsuojama už leiboristus, tikrai gali būti vieni pagrindinių.“
O leiboristai atmeta torių mantrą, kad „nesusitarimas yra geriau nei blogas susitarimas“. Akivaizdžiai norima minkštojo „Brexit“ – kairieji žada garantuoti ES šalių piliečiams teisę pasilikti Jungtinėje Karalystėje išstojus iš ES.
Galbūt leiboristams parama didėja dėl to, kad baiminamasi ekonomikos nuosmukio? Šiuo metu infliacija šalyje siekia 2,7 proc., o algos auga tik po 2,1 proc, tad vidutinio pragyvenimo lygis smunka.
„Liberalai demokratai nesugebėjo išnaudoti 48 proc. faktoriaus (tiek britų pernai balsavo už pasilikimą ES – red.). Būtent ši partija anksčiau labiausiai palaikė narystę ES ir buvo galima manyti, kad bandys patraukti proeuropietiškų rinkėjų balsus. Bet nepavyko.
Aš visiškai sutinku su nuomone, kad narystės ES klausimas jau uždarytas. Dabar renkamasi iš kietojo ir minkštojo „Brexit“ – rimta diskusija apie galimą antrą referendumą jau nevyksta. O ekonominiai motyvai, kodėl balsuojama už leiboristus, tikrai gali būti vieni pagrindinių“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Sumažino policininkų skaičių
„Atotrūkis labai sumažėjęs, – 15min pridūrė R.Vilpišauskas. – O tendencija gali tęstis. Kita vertus, atsimename 2015 metus, kai prognozės skyrėsi nuo rezultatų. Nepaisant to, kad sociologai vėliau pakeitė metodus, rinkimų sistema iki šiol būdavo palankesnė konservatoriams.
Vis dėlto kol kas atrodo, kad toriai tokios tvirtos daugumos, kokios galėjo tikėtis balandį, negaus. Vadinasi, ir pozicijos derybose su ES nebus tokios tvirtos.“
Pasirinktose apylinkėse derinama parama kandidatams ir raginama balsuoti strategiškai.
Aišku, įmanoma, kad sistema pasinaudos ir jau naudojasi opozicija – pavyzdžiui, strategiškai išsirinktose apylinkėse derinama parama kandidatams ir raginama balsuoti strategiškai. Taip elgiasi ir liberalai demokratai, ir žalieji.
Galiausiai Th.May nepadėjo – kad ir kaip makabriškai tai skamba – ir teroristinis išpuolis Londone, per kurį trys vėliau nukauti užpuolikai nužudė 7 žmones. Kiek anksčiau Mančesteryje per Arianos Grande koncertą susisprogdino savižudis.
Buvo galima tikėtis, kad reaguojant į atakas rinkėjus patrauks „stipri ir stabili“ Th.May lyderystė ir atbaidys esą „skysti“ leiboristai. Premjerė po išpuolių pažadėjo, kad padėtis bus normalizuota.
Tačiau tuomet J.Corbynas perėjo į kontrataką, kuri, regis, buvo efektyvi. Jis priminė, kad būtent Th.May šešerius metus dirbo vidaus reikalų sekretore ir netgi sumažino policijos pareigūnų skaičių.
Be to, J.Corbynas dar anksčiau taikliai priminė, kad dėl chaoso Vidurio Rytuose, ypač Sirijoje ir Irake, iš dalies galima kaltinti britų karines intervencijas, ypač Irake, taip pat – Libijoje.
„Mums reikia tokios užsienio politikos, kurią vykdant pasaulyje nebūtų didelių nevaldomų teritorijų – tokia dabar yra Libija. Kad yra ryšys tarp mūsų vyriausybės remtų karų ir terorizmo čia, Jungtinėje Karalystėje, teigia daugybė ekspertų“, – praėjusią savaitę kalbėjo J.Corbynas.
O „YouGov“ apklausa parodė, kad 53 proc. britų mano, jog šaliai nereikėjo prisijungti prie JAV vadovaujamos invazijos į Iraką 2003 metais.
