Šios Lotynų Amerikos šalies prezidento rinkimai vyks liepos 28 dieną, o kandidatus bus galima siūlyti nuo kovo 21 iki 25 dienos.
Prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras), kuris šias pareigas eina jau 11 metų, sieks trečios kadencijos. Jo valdymo laikotarpiu Venesuelai buvo pritaikytos sankcijos, sugriuvo ekonomika ir buvo pareikšti kaltinimai dėl plataus masto represijų.
Apklausos rodo, kad M. C. Machado, kuri triuškinamai laimėjo opozicijos pirminius rinkimus, greičiausiai įveiktų N. Maduro.
Tačiau N. Maduro šalininkų teismai ją nušalino nuo pareigų dėl kaltinimų korupcija, kurie buvo plačiai atmesti kaip nepagrįsti, ir dėl to, kad ji palaikė Vakarų šalių sankcijas N. Maduro vyriausybei.
„Kiekvienam Venesuelos gyventojui linkiu būti ramiam ir tikėti, kad ateityje priimsiu teisingus sprendimus. Ramiai ir tvirtai judėti pirmyn, niekada nesitraukti atgal“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše pareiškė M. C. Machado.
„Režimas nori konkuruoti su netikrais opozicijos kandidatais, kuriuos pasirinko Mirafloreso rūmų [prezidentūros] vadovybė“, – sakė rinkimų kampaniją tęsianti M. C. Machado.
56-erių M. C. Machado savo planų nepatikslino.
Ji apkaltino N. Maduro pažeidus pernai Barbadose vyriausybės ir opozicijos pasirašytą susitarimą surengti laisvą ir sąžiningą balsavimą 2024 metais dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.
„Tarptautinė bendruomenė yra įsipareigojusi laikytis Barbadoso susitarimo ir aiškiai nurodė, kad šiais metais turi būti surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai, atsižvelgiant į žmonių pasirinktą kandidatūrą“, – teigė M. C. Machado.
Sausį ji minėjo, kad Barbadoso susitarimas „patyrė mirtiną traumą“ po to, kai pareigūnai pareiškė sužlugdę daugybę JAV remiamų sąmokslų nužudyti N. Maduro.
Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) pareiškė, kad pakvies rinkimų stebėtojus iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų, JAV veikiančio nevyriausybinio Carterio (Karterio) centro, BRICS šalių grupės ir Afrikos Sąjungos, nors oficialūs kvietimai dar nebuvo išsiųsti.
