- Birželio 7 dieną Turkija rinks jau 25-ąjį 550 narių parlamentą.
- Pergalė prognozuojama prezidento R.T.Erdogano Teisingumo ir vystymosi partijai (AKP), šiuo metu parlamente turinčiai 311 narių.
- Vietas parlamente gaus tik tų partijų atstovai, kurie valstybės mastu surinks daugiau nei 10 procentų balsų.
- Turkijos lyderio R.T.Erdogano partijos tikslas – 330 vietų, suteikiančių galimybę skelbti referendumą ir keisti šalies konstituciją, paversti valstybę dar labiau priklausoma nuo prezidento sprendimų.
- Kurdų liaudies demokratinė partija (HDP) tikisi patekti į parlamentą ir atstovauti šią Turkijos tautinę mažumą. Baiminamasi, kad kurdų politiniu aktyvumu nepatenkinti nacionalistai kels neramumus.
Turkija rinkimų metu padalinama į 85 apygardas, kurios renka tam tikrą skaičių narių į parlamentą, dar žinomą kaip Didžiąją Nacionalinę Asamblėją. Viso renkama 550 narių. Šių metų rinkimuose į parlamentą pretenduoja 20 partijų. Kaip visada nemažai lems ir turkų diasporų, gyvenančių visame pasaulyje, balsavimas.
Ryškia rinkimų lydere turėtų tapti premjero ir buvusio užsienio reikalų ministro Ahmeto Davutoglu vedama, prezidento R.T.Erdogano Teisingumo ir vystymosi partija, kuriai įvairios prognozės skiria nuo 270 iki 330 vietų naujajame parlamente. Partijos tikslas – užsitikrinti visišką daugumą arba sudaryti tokią koaliciją, kuri leistų surengti Konstituciją keičiantį referendumą.
R.T.Erdoganas, neslepiantis simpatijų Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, nori sutelkti kuo daugiau sprendžiamosios galios į savo rankas. Tiesa, tai kelia didelį nerimą ir pasipiktinimą liberalioms ir centristinėms šalies politinėms jėgoms.
Opozicijos atstovai dar prieš rinkimus prabilo apie nesąžiningą konkurencinę kovą, rinkimų klastojimą ir kitus galimus pažeidimus.
Opozicijos atstovai dar prieš rinkimus prabilo apie nesąžiningą konkurencinę kovą, rinkimų klastojimą ir kitus galimus pažeidimus.
Antroji vieta rinkimuose prognozuojama opozicijos lyderio Kemalio Kilicdaroglu vedamai Respublikoniškai liaudies partijai (CHP). Nors šiam lyderiui ir pavyksta vis labiau gerinti partijos rezultatus, tačiau kol kas rimta opozicija R.T.Erdoganui jis vis dar netampa.
Sociologinės apklausos centro kairės atstovams žada nuo 132 iki 141 vietos naujajame parlamente. Tiesa, pati partija norėtų pagerinti savo rezultatą, Jos tikslas – 151 vieta, kuri padėtų sutrukdyti Turkijos prezidento galių įtvirtinimui.
Savo pozicijas sustiprinti norėtų ir Nacionalistų judėjimas, kuriam vadovauja politikos veteranas, 67 metų ekonomistas Devletas Bahceli. Radikalios dešinės pažiūromis pasižyminti partija ypač nepritaria kurdų autonomiškumo idėjai. Jos tikslas – nutraukti bet kokias derybas su tautinėmis mažumomis ir stiprinti turkišką tapatybę.
Tikru išbandymu šie rinkimai taps Liaudies demokratinei partijai (HDP), kuri iš esmės vienija nepriklausomus kurdų kandidatus. Tai pirmas toks konsoliduotas bandymas patekti į parlamentą. Partijai vadovauja Sellahatinas Demirtašas ir Figen Yuksekdag.
Baiminamasi, kad nesėkmingai susiklostę rinkimai priverstų kurdus reikalauti pripažinimo nebe politinėmis, o kitomis pasipriešinimo priemonėmis. Rinkimų kampanijos metu Liaudies demokratinės partijos sueigos dažnai buvo nutraukiamos riaušių, kurias sukeldavo kurdus užpuolę nacionalistai ir kiti radikalai.
Vakarų apžvalgininkai pastebi, kad didžiausią pavojų Turkijos santykiams su Vakarais keltų galimi neramumai, žmogaus teisių varžymai bei dar labiau įsigalėjanti ir autoritarinės valdžios požymių turinti R.T.Erdogano partijos veikla.
Spėjama, kad neužsitikrinusi absoliučios daugumos Teisingumo ir vystymosi partija gali jungtis į koaliciją su Nacionalistų judėjimo partija arba kurdus vienijančia Liaudies demokratine partija.
