Tačiau šiems itin reikšmingiems įvykiams beveik neskiriama dėmesio rinkimų agitacijoje.
Prie metropoliteno stočių galima sutikti senyvo amžiaus moterų ar studentų, kurie, ieškodami būdų prisidurti prie pensijos ar stipendijos, dalija lankstinukus su partijų agitacine medžiaga – šlovinančia arba pliekiančia prezidentą Vladimirą Putiną.
Per valstybinę televiziją dažnai transliuojami kandidatų debatai, tačiau išskyrus vieną kitą neįprastai karštą žodinę dvikovą tarp opozicijos atstovų ir uolių Kremliaus šalininkų, kur kas dažniau juose galima matyti kaip žirnius savo rinkimų programos punktus beriančius politikus, svajojančius apie deputato mandatą.
„Kuo šių parlamento rinkimų kampanijos nušvietimas skiriasi nuo ankstesnės kampanijos 2011-aisiais?“ – kelia klausimą nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ savo ataskaitoje apie tai, kaip šie rinkimai nušviečiami žiniasklaidos.
„Tai vangiausia ir mažiausiai aktyvi kampanija per pastaruosius dešimt metų“, – pažymima ataskaitoje.
Vietinės reikšmės problemos
Vienas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatas, 69 metų Nikolajus Gončaras, parlamente dirba nuo 1995 metų. Jis tvirtina, kad žmonėms labiau rūpi kasdieniai klausimai, su kuriais jie susiduria, o ne geopolitiniai reikalai.
„Svarbus dalykas yra vietos rinkimų apygardos problemos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP per susitikimą su rinkėjais parke.
„Svarbus dalykas yra vietos rinkimų apygardos problemos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP per susitikimą su rinkėjais parke.
„Rinkėjus, žinoma, domina politikos klausimai, susiję su V.Putinu, sankcijos, bet 99 proc. klausimų yra susiję su parkų atidarymų ar pastatų renovacija“, – aiškino jis.
Po ankstesnių parlamento rinkimų 2011 metais dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Maskvos gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, o protestų mastas privertė rimtai sunerimti Kremlių.
Tačiau šįkart valdžia, regis, gali būti ramesnė – politinių susibūrimų praktiškai nebeliko dėl naujų įstatymų, numatančių baudžiamąją atsakomybę už gatvių protestus.
Nors Rusija išgyvena ilgiausią recesiją per šešiolika V.Putino valdymo metų, jo populiarumas tebesiekia apie 80 procentų. Prie tokių reitingų neabejotinai prisideda šalyje klestinčios nacionalistinės nuotaikos, ypač sustiprintos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Nors rinkimuose leista dalyvauti didesniam skaičiui opozicijos kandidatų, dėl Kremliaus vykdomos griežtos daugumos žiniasklaidos priemonių ir politinio diskurso kontrolės V.Putiną palaikančios politinės partijos, net sumažėjus „Vieningosios Rusijos“ populiarumui, turėtų išsaugoti savo dominavimą.
„Balsuoju už V.Putino partiją, už jo politinį kursą“, – AFP sakė pensininkas Valerijus Andrejevas.
„Negali nieko padaryti“
Analitikai sako, jog paprastai rinkimais mažai besidomintys rusai dėl menko pasirinkimo ar įsitikinimo, kad nieko negalima pakeisti, dabar jaučia dar didesnę apatiją.
Autoritetingo Jurijaus Levados analitinio centro šį mėnesį atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 43 proc. rusų visiškai ignoruoja rinkimų kampaniją, o ją atidžiai stebi tik 9 procentai.
Jausmą, kad eiti balsuoti yra beprasmiška, daliai rinkėjų stiprina suvokimas, kad Valstybės Dūma, pastaruosius penkerius metus nuolankiai vykdžiusi Kremliaus kursą, neturi jokių realių galių.
Kai kas tvirtina, jog tai naudinga valdžiai, o sprendimas keliais mėnesiais paankstinti rinkimus buvo priimtas siekiant, kad agitacinė kampanija sutaptų su vasaros atostogų laikotarpiu, kai rusai paprastai keliauja į užsienį ar ilsisi kaime.
Jausmą, kad eiti balsuoti yra beprasmiška, daliai rinkėjų stiprina suvokimas, kad Valstybės Dūma, pastaruosius penkerius metus nuolankiai vykdžiusi Kremliaus kursą, neturi jokių realių galių.
„Viskas yra centralizuota“, – AFP sakė 32 metų Tatjana Volkova, šiuo metu išėjusi vaiko priežiūros atostogų.
„Deputatai negali nieko padaryti – ne todėl, kad nenori, o todėl, kad svarbūs sprendimai nuo jų nepriklauso“, – sakė ji.
