A.Vučičiaus Serbijos pažangos partija laimėjo 48,25 proc. balsų, kurie jai suteiks 131 mandatą 250 vietų parlamente, pranešė, komisija, suskaičiavusi maždaug 98 proc. balsų. Darbą baigiančiame parlamente partija turėjo 158 mandatus.
A.Vučičiaus dabartinės koalicijos partneriai socialistai rinkimuose užėmė antrą vietą ir gavo 11,01 proc. balsų.
Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų Radikalų partija, kurios ketverius metus nebuvo parlamente, o per šiuos rinkimus ji iškovojo 8,05 proc. balsų.
Šiai partijai vadovauja ultranacionalistas Vojislavas Šešelis, kuris neseniai buvo išteisintas dėl kaltinimų karo nusikaltimais, susijusių su 10-ojo dešimtmečio Balkanų konfliktais.
Antivakarietiški ir prorusiški V.Šešelio radikalai naujame parlamente turės 21 deputatą, nurodė komisija.
Pasak jos, penkių procentų „slenkstį“ perlipo dar keturios politinės grupės: centristinė Demokratų partija, nauja liberali partija „Gana – Perkrovimas“ („Dosta je bilo – Restart“), buvusio prezidento Boriso Tadičiaus vadovaujama liberalų koalicija ir prorusiška koalicija „DSS-Dveri“.
Kelios etnines mažumas atstovaujančios grupės, kurioms nėra taikomas penkių procentų ribos reikalavimas, taip pat dirbs naujajame parlamente po rinkimų, kurie Serbijai buvo treti per ketverius pastaruosius metus.
Nuo 2014-ųjų premjero poste dirbantis 46 metų A.Vučičius pirmalaikius rinkimus sušaukė sakydamas, kad jam reikia aiškaus mandato potencialiai nepopuliarioms reformoms, kurių reikia norint prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Tačiau kritikai šiuos rinkimus įvertino kaip bandymą konsoliduoti valdžią ir reiškė susirūpinimą dėl A.Vučičiaus autoritarinių tendencijų, tarp jų ir žiniasklaidos laisvės varžymą.