Daugiau nei prieš savaitę įvykę Lenkijos parlamento rinkimų rezultatai byloja ne tik apie galimus pokyčius kaimyninės šalies valdžioje, bet kursto ir naujus lūkesčius apie pozityvias permainas žiniasklaidos laisvės srityje.
Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lenkija šiemet pakilo iš 66-tos į 57-ąją vietą, tačiau tai kol kas yra tik kopimas iš gilios duobės. Į ją kaimyninė šalis įsmuko 2015-aisiais, valdžioje įsitvirtinus konservatyviajai „Teisės ir teisingumo“ partijai – dar prieš septynerius metus Lenkija buvo 18-oje pasaulinio indekso vietoje.
„Nors Lenkijoje veikia įvairi žiniasklaida, visuomenės informuotumas apie spaudos laisvę tebėra menkas. Visuomeninę žiniasklaidą pavertusi propagandos priemone, vyriausybė vis dažniau bando pakeisti privačios žiniasklaidos redakcinę liniją ir kontroliuoti informaciją jautriomis temomis“, – rašoma 2023 metų organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaitoje.
Pastaraisiais metais valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) ne kartą kritikuota dėl jos vykdytų iniciatyvų žiniasklaidos srityje.
Prieš kelerius metus Lenkijoje nuvilnijo protestai dėl tąkart Seime priimto įstatymo projekto, kuriuo uždrausta subjektams ne iš Europos ekonominės erdvės valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.
Šis įstatymas, grįstas siekiu saugotis nuo rusų ar kinų kapitalo, tačiau daugiausiai atsisuko prieš didžiausią Lenkijos televizijos tinklą TVN, kurį valdo amerikiečių gigantė „Warner Bros.Discovery“.
Prieš trejus metus didžiulio atgarsio sulaukė ir valstybinės naftos perdirbimo kompanijos „PKN Orlen“ sprendimas įsigyti vieną didžiausių regioninių laikraščių ir portalų grupių „Polska Press Group“.
Visuomeninis transliuotojas TVP, anot kritikų, yra tapęs valdžios ruporu, kurio nevengta pasitelkti ir per rinkimus. O nepriklausomų privačių kanalų veikimo erdvė pastaruoju metu darėsi vis labiau diskomfortiška – dėl vis dažnesnių ieškinių teismuose valdžios kritikams, žiniasklaidą reguliuojančių institucijų skiriamų baudų ar procedūrinių vilkinimų.
