Dar prieš pustrečio mėnesio apie planus rengti savivaldos rinkimus apsišaukėliškose Luhansko Liaudies Respublikoje (LLR) ir Donecko Liaudies Respublikoje (DLR) buvo kalbama atsargiai, nors ketverių metų trukmės kadencija ėjo į pabaigą.
Buvo teigiama, kad respublikos neturi rinkimams reikalingų lėšų, neva bijoma „Ukrainos puolimo“.
Tačiau rugpjūčio 31-osios įvykiai situaciją apvertė aukštyn kojomis: tą dieną Donecke buvo susprogdintas separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.
Kremliaus propagandistai dėl žmogžudystės ėmė kaltinti Kijevą: prieita net iki versijos, kad Ukrainos slaptosios tarnybos A.Zacharčenkos nužudymui pasamdė „Islamo valstybės“ (IS) teroristus.
Ukrainos pilietinės visuomenės tyrimų centro analitikė Marija Kučerenko 15min teigė, kad labiausiai tikėtina A.Zacharčenkos nužudymo priežastis – nesutarimai tarp Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) ir Kremliaus.
M.Kučerenko: „Jei pažvelgsime į Zacharčenkos karjerą, matysime, kad jis – (Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo – red.) Surkovo statytinis. O Surkovas – aršus FST priešininkas.“
„Jei pažvelgsime į Zacharčenkos karjerą, matysime, kad jis – (Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo – red.) Surkovo statytinis. O Surkovas – aršus FST priešininkas.
Po nužudymo FST agentai vyko į DLR, kaip jie sako, surasti žudikus. Tačiau išanalizavę situaciją suprasime, kad FST tiesiog bandė nuslėpti savo vaidmenį šioje žmogžudystėje“, – teigė analitikė.
Pasak M.Kučerenko, tikėtina ir versija, kad Kremlius nusivylė A.Zacharčenka bei DLR „finansų ministru“ Aleksandru Timofejevu – ypač tuo, jog jie piktnaudžiavo savo galia kontroliuodami iš Rusijos plūstančius finansinius srautus.
Nusivylę, bet balsuos
Apžvalgininkas Kirilas Krivošejevas rašo, kad romantiška 2014-ųjų „Rusijos pavasario“ – Maskvos inicijuotų neramumų Rytų Ukrainoje ir Kryme – dvasia visiškai išblėso.
M.Kučerenko 15min teigė, kad apsišaukėliškų respublikų gyventojai yra nusivylę ne tik Rusija, bet ir vietos valdininkais.
„Visų pirma, jie yra nusivylę socialinėmis programomis – pensijomis, atlyginimais. Jų žodžiais tariant, jie norėtų prisijungti prie Rusijos, tačiau mato, kad yra įstrigę pilkojoje zonoje, kad Rusija neprijungs šių teritorijų kaip prijungė Krymą.
Žmonės yra nusivylę, kad čia gyvena nei pagal Rusijos, nei pagal Ukrainos įstatymus – gyvena visai be įstatymų“, – tikino analitikė.
M.Kučerenko sako pastebėjusi, kad apsišaukėliškų respublikų gyventojai supranta, jog visi kandidatai – Rusijos marionetės, o pokyčių tikėtis neverta.
„Žmonės supranta, kad šie rinkimai – cirkas, politinis šou. Tačiau juose vis tiek dalyvaus, nes okupacinė valdžia leido suprasti, kad jei jie nebalsuos, gali likti be socialinių garantijų“, – teigė M.Kučerenko.
Neabejojama, kad DLR A.Zacharčenkos vietą užims laikinai „respublikai“ vadovaujantis Denisas Pušilinas, glaudžiai susijęs su Rusijos „pilkuoju kardinolu“ V.Surkovu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip Rusija naują Donecko separatistų vadą rinko: susodinę banditus į autobusą ir išvežę į Rostovą prie Dono
K.Krivošejevas rašo, kad D.Pušiliną vietos gyventojai vertina skeptiškai. Esą jis – labiau anekdotų subjektas, dažnai tampantis atpirkimo ožiu.
„Kaip kitaip Donbaso darbininkai gali matyti buvusį liūdnai pagarsėjusios finansinės piramidės, įtraukusios milijonus sovietų žmonių, veikėją, tikinantį, kad ši patirtis išmokė jį būti efektyviu vadybininku?“, – rašo apžvalgininkas, omenyje turėdamas „MMM“ finansinę piramidę, suviliojusią 10–15 mln. indėlininkų.
2003 metais milijonus žmonių apmulkinęs piramidės įkūrėjas Sergejus Mavrodis buvo įkalintas.
M.Kučerenko 15min patvirtino, kad apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos gyventojai iš D.Pušilino daug nesitiki.
„Jie vadina Pušiliną kandidatu be alternatyvos. Jie žino, kad jo valdymas neturės įtakos socialinei sferai, kad jų kasdienis gyvenimas nepasikeis“, – teigė analitikė.
Prognozuojama, kad po „rinkimų“ Luhansko Liaudies Respublikai ir toliau vadovaus didelių skandalų išvengęs Leonidas Pasečnikas. Jis už LLR vairo stojo 2017-ųjų lapkritį – pakeitė ne itin populiarų Igorį Plotnickį.
Praeityje L.Pasečnikas ėjo LLR saugumo ministro pareigas, dar anksčiau dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU).
Konfliktas paaštrės?
Spalio pabaigoje Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Volodymyras Jelčenko įspėjo, kad šie „rinkimai“ paskatins karinę Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje.
„Nė vienas čia neturime ateitį nusakančio krištolinio rutulio, tačiau yra ženklų, kad vadinamieji rinkimai gali lemti naują ginkluotos Rusijos agresijos ciklą“, – V.Jelčenko kalbėjo JT posėdyje.
Jis pridūrė, kad rinkimai leis neteisėtos valdžios postus užimti ginkluotų gaujų lyderiams. J.Jelčenko rinkimus pavadino provokacija, „Minsko susitarimų ir Ukrainos suverenumo puolimu“.
Ukrainos pilietinės visuomenės tyrimų centro analitikė M.Kučerenko taip pat įžvelgia „didelę karinės agresijos eskalacijos tikimybę“.
„Matome, kad prieš rinkimus Rusijos kariuomenės pajėgos DLR dislokuoja sunkiąją ginkluotę. Įžvelgiu didelę eskalacijos tikimybę ir diplomatiniu lygiu, nes vadinamieji rinkimai prieštarauja Minsko susitarimams.
M.Kučerenko: „Ketvirtajame Minsko susitarimų punkte kalbama apie savivaldos rinkimus. Tačiau rinkimai turi būti rengiami pagal Ukrainos, o ne okupacinės valdžios įstatymus.“
Ketvirtajame Minsko susitarimų punkte kalbama apie savivaldos rinkimus. Tačiau rinkimai turi būti rengiami pagal Ukrainos, o ne okupacinės valdžios įstatymus“, – 15min sakė M.Kučerenko.
Analitikė pridūrė, kad Rusijos galingieji Donbaso teritorijose dalijasi įtakos zonomis.
„Matome, kad FST bando kontroliuoti Luhanską, o prezidento administracija – Surkovas ir jo žmonės – bando kontroliuoti DLR. Jei tarp jų augs įtampa, okupuotose teritorijose matysime naują konflikto eskalacijos bangą. Zacharčenkos scenarijus gali pasikartoti“, – tikino M.Kučerenko.
Netikri stebėtojai ir nelegalūs rinkėjai
Rinkimų sąžiningumu neįtikina ir Ukrainos žvalgybos gauta informacija apie planus leisti juose balsuoti Rusijos piliečiams bei išskirtinai prorusiškų pažiūrų stebėtojai.
Lapkričio pradžioje Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Hutsuliakas pranešė, kad Žvalgybos direktoratas turi duomenų, jog prorusiška respublikų administracija į rinkėjų sąrašus kaip vietos gyventojus įtrauks Rusijos karius.
„Rusijos okupantų valdžia ketina leisti visam kariniam Rusijos pajėgų personalui – Rusijos piliečiams, kurie nelegaliai atvyko į Ukrainos teritoriją – dalyvauti lapkričio 11-osios rinkimuose įtraukdama juos į rinkėjų sąrašus kaip vietinius, registruotus karinių dalinių adresu“, – tikino D.Hutsuliakas.
Europos demokratinių rinkimų platformos ekspertas, politikos analitikas ir rašytojas Antonas Šechovcovas feisbuke rašė, kad Rusija šiuose rinkimuose nesiekia tarptautinio legitimumo.
„Tik pažiūrėkite į žmones, kurie šiandien yra pristatomi kaip tarptautiniai stebėtojai. DLR: trys užsienio kovotojai ir vienas užsienio žurnalistas. LLR: du užsienio žurnalistai ir vienas studentas iš užsienio, studijuojantis Rusijoje.
A.Šechovcovas: „Visi šie žurnalistai ir kovotojai, pristatomi kaip stebėtojai, DLR/LLR jau buvo kurį laiką: arba kovojo už DLR nepriklausomybę, arba atlikinėjo Kremliaus propagandos paslaugas. Tačiau nė vienas iš jų neturi politinės įtakos savo šalyse.“
Visi šie žurnalistai ir kovotojai, pristatomi kaip stebėtojai, DLR/LLR jau buvo kurį laiką: arba kovojo už DNR nepriklausomybę, arba atlikinėjo Kremliaus propagandos paslaugas. Tačiau nė vienas iš jų neturi politinės įtakos savo šalyse“, – rašė A.Šechovcovas.
Pasaulis „rinkimus“ smerkia
Tarptautinė bendruomenė planus rengti rinkimus pasmerkė.
„Tuo metu, kai Ukraina imasi pozityvių žingsnių taikai skatinti, Rusija kursto konfliktą organizuodama netikrus „rinkimus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV ambasada Kijeve, taip pat paraginusi rytų ukrainiečius boikotuoti balsavimą.
Kiek anksčiau Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad rinkimai prieštarauja 2015-ųjų Minsko susitarimams, kuriais siekiama išspręsti konfliktą.
Šį mėnesį rinkimus apsišaukėliškose Donbaso respublikos pasmerkė aštuonios Europos valstybės: Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Italija, Belgija ir Vokietija.
Kijevo pajėgos su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje kovoja nuo 2014 balandžio. Konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
